Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų paieška
Pagrindinis Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T3-307 2018-09-26
Padalinys: VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
PATVIRTINTA

                                                                                               PATVIRTINTA

                                                                                               Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

                                                                                               2018-09-26 sprendimu Nr.T3-307

                                                               

VILNIAUS RAJONO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR

PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

            1. Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja ne miško žemėje augančių saugotinų želdinių ir želdynų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys) jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ir bendrojo naudojimo teritorijose bei asmenims, kurie pagal atitinkamas sutartis pastarąsias teritorijas tvarko ir prižiūri arba vykdo statybos ir remonto darbus.

            2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų,  pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, (2018-05-30 nutarimo Nr. 521 redakcija),  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių  ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo  ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1 – 62 „Dėl atskirtųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“.

       3. Asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

            4.  Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir valdoma nuosavybės  arba valdymo teise;

4.2.  želdiniaižmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.

4.3. želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių;

4.4.  želdyno kūrimas – želdyno projekto rengimas ir įgyvendinimas;

4.5.            želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas;

4.6. želdyno pertvarkymas želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus.

4.7. želdyno tvarkymas - želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu;

4.8. želdyno apsauga – veiksmų ir priemonių visuma, užtikrinanti želdynų kompozicijos, medžių ir krūmų įvairovės ir sveikumo išsaugojimą ir palaikymą;

4.9. žalieji plotai – bendrojo naudojimo teritorijos, kuriose savaime auga arba yra pasodinti želdiniai;

4.10. krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo, šaknimis įsitvirtinęs žemėje, beveik nuo žemės besišakojančiais stiebais;

4.11. puskrūmis – augalas, kurio tik apatinė ūglių dalis yra daugiametė ir sumedėjusi, o viršutinė dalis yra žolinė;

4.12. krūmokšnis – mažas (ne daugiau kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiais silpnai sumedėjusiais, beveik nuo požemio besišakojančiais stiebais;

4.13. medissumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja;

4.14. skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirtas želdynas su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę;

4.15. parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti;

4.16. valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę;

4.17. veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas;

4.18. namų valda – žemės  plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir jo priklausiniai (ūkiniai, buitiniai, verslo pastatai ir įrenginiai), sodas bei kiti želdiniai, kiemas ir daržui bei kitoms reikmėms naudojamas žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

4.19. privati žemės valda – privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas;

4.20. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos – šių vertybių užimami bei su jomis funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susiję žemės sklypai;

4.21. genėjimas – tai dalinis medžių ir krūmų šakų šalinimas arba viršūnių nupjovimas, reguliuojant medžių ir krūmų augimą, formuojant lają;

4.22. želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms;

4.23. žalojimas – kirtimas, šakų laužymas ar kapojimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, žemės nukasimas nuo šaknų, medelių išrovimas, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, cheminių medžiagų naudojimas;

4.24. kraštovaizdžio formavimo kirtimas - medžių ir krūmų kirtimas ar tvarkymas formuojant kraštovaizdį, sudarant sąlygas optimaliai apžvelgti estetiniu, gamtiniu, istoriniu ar kultūriniu požiūriu vertingą panoramą (vaizdą);

4.25. sanitarinis kirtimas – medžių ir krūmų kirtimas vykdant želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėse numatytus kirtimus;

            5.  Vilniaus rajono savivaldybė organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos želdynų  įstatymais priskirtų bendrojo naudojimo teritorijose esančių želdinių tvarkymą ir priežiūrą.

 

II SKYRIUS

 BENDRIEJI SAUGOTINŲ ŽELDINIŲ TVARKYMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

 

            6.   Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau-medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų nurodytose teritorijose ir atitinkantys lentelėje nurodytus dydžius:

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KRITERIJAI

 

Teritorija

Medžių gentys ir (ar) rūšys, krūmai;

skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrai

1. Kurortuose ar kurortinėse teritorijose:

 

1.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

 

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

1.2. privačioje žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

2. Pakrantės apsaugos juostoje

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 12 cm skersmens.

pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, juodalksniai, liepos, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės – didesnio kaip 20 cm skersmens.

beržai, gluosniai – didesnio kaip 30 cm skersmens.

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

3. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje:

 

3.1. mieste

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

 

3.2. ne mieste

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

4. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje:

 

4.1. mieste

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 20 cm skersmens.

4.2. ne mieste

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens.

5. Kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

 

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

6. Kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

7. Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose:

 

7.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

7.2. privačioje žemėje

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens.

8. Žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

9. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

10. Miestų, miestelių gatvėse

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

11. Kaimų gatvėse

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

12. Geležinkelio želdinių apsaugos zonoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

13. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelio juostoje:

 

13.1. valstybinės reikšmės krašto ir rajoninio kelio juostoje

didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai*.

13.2. vietinės reikšmės kelio juostoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

14. Kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

15.Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonoje, kitose sanitarinės apsaugos zonose

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

* – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

  

7.        Saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, iškirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti galima tik turint specialų savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Želdinių kirtimas ar kitoks pertvarkymas be leidimo laikomas savavališku.

  8.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos formos prašymus dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ar kitokio pertvarkymo  pateikia:

8.1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas bei kitus Savivaldybės padalinius);

8.2. sklypų savininkai ar valdytojai, kurių sklypuose planuojami statybos darbai bei numatomas želdinių kirtimas (genėjimas) ar kitoks pertvarkymas, kartu pateikdami statybos leidimu patvirtintus sklypo arba teritorijos sprendinius su pažymėtais kirsti, genėti, persodinti ar kitaip tvarkyti želdiniais, jų rūšimi, skaičiumi, skersmeniu, būkle (želdinių pertvarkymo projektas); taip pat (jeigu buvo rengtas) – patvirtintą statinio techninio projekto sklypo arba teritorijos planą su numatomais sodinti želdiniais, jų rūšimi, dydžiu, skaičiumi; taip pat (jeigu buvo rengtas) – galiojantį sklypo detalųjį planą.

8.3. fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių manymu, augantys želdiniai kelia pavojų žmonių sveikatai ir (ar) turtui.

9.    Asmenims pateikus argumentuotą nustatytos formos  prašymą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pertvarkymo, leidimą išduoda savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius.

       10. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius gavęs prašymą, paruošia leidimą (esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdinių savininko  (valdytojo) ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros komisija).

        11. Prieš išduodant leidimą, numatyti kirsti saugotini medžiai pažymimi dažais, kirsti – raudonai, persodinti - geltonai.

        12. Leidimas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateikiamas per 30 darbo dienų nuo raštiško  šių taisyklių 1 punkte nurodytų asmenų prašymo padavimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos.

        13.  Asmenys už leistus iškirsti saugotinus medžius moka mokestį (medžio atkuriamąją vertę) į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą, išskyrus taisyklių 27 punkte numatytus atvejus, kai leidimai išduodami neatlyginamai.

        14. Leidimus kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius gaunantys asmenys teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti įpareigoti pasodinti naujus želdinius, kurių kiekis ir rūšinė sudėtis nurodoma leidime.

         15. Saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, prižiūri ir tvarko žemės ir želdinių valdytojai, savininkai ir naudotojai.

         16. Saugotinus medžius ir krūmus, augančius nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonose, saugomoje teritorijoje kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti galima tik suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir saugomos teritorijos direkcija.

         17. Medžius ir krūmus, augančius miškų ūkio paskirties žemėje, iškirsti ar kitaip pertvarkyti galima tik gavus Valstybinės miškų tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio leidimą.

         18. Leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga:

         18.1. vandens telkiniuose, grioviuose, pylimų (polderių) ir griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose;

         18.2. ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje;

         18.3. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių;

         18.4. kapavietėse (suderinus su kapinių priežiūrą vykdančia organizacija ar atsakingu asmeniu), išskyrus kultūros paveldo objektų teritorijas;

         18.5. invazinėms medžių rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“;

         18.6. formuojant gyvatvores ir karpant medžių šakas kelio ženklų veikimo zonose.

         19. Šių taisyklių 1 punkte nurodyti asmenys jiems priskirtose teritorijose privalo:

prižiūrėti medžius, krūmus, žaliąsias vejas, jei vasarą sausa – juos laistyti;

purenti apie medžius ir krūmus žemę, saugoti želdinius nuo kenkėjų, ligų, naikinti piktžoles, genėti sausas bei nulūžusias medžių šakas, šalinti medžių atžalas, gydyti medžių žaizdas;

šienauti žolę bei  ravėti piktžoles ne rečiau, kaip kartą per mėnesį;

iškirsti sausus medžius, krūmus, pašalinti vėjavartas bei snieglaužas;

skveruose kasmet iki balandžio 15 d. nuvalyti nuo žaliųjų plotų žiemą patekusį, smėlį, žvyrą, šiukšles ir juos išvežti.

 

 

 

 

III SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

         20. Asmenys, vykdantys statybos ir remonto darbus apželdintose teritorijose, privalo:

         20.1. aptverti pavienius medžius, esančius statybos teritorijoje, iki pradedant statybos darbus ne žemesniais kaip 2 metrų skydais arba lentomis, medžių grupes ir krūmus – ištisiniu aptvaru ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo kamienų, išpurenti po jais žemę, taip pat aptverti medžius ir krūmus, esančius prie kelių arčiau kaip 5 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies krašto;

         20.2. nuimti nuo užstatomo sklypo dalies augalinės žemės sluoksnį (20–30 cm storio), saugoti gruntą tam tikslui skirtose vietose ir vėliau panaudoti jį sklypo sutvarkymo bei želdinimo darbams;

         20.3. saugoti vejas, gėlynus ir medžius bei krūmus, jeigu projekte nenumatyta juos kitaip pertvarkyti;

         20.4. neplūkti ir neardyti augalinio žemės paviršiaus po medžiais ir krūmais arčiau kaip 3 m nuo medžių lajų projekcijų krašto ir 2 m nuo krūmų (nesandėliuoti statybinių medžiagų, įrenginių bei grunto, nevažinėti transporto priemonėmis ir nestatyti mašinų, mechanizmų, taip pat įvairios paskirties laikinų statinių ir t.t.);

         20.5. kasant gruntą, laikytis šių minimalių atstumų: 2 m – nuo medžio kamieno iki iškasos krašto, o nuo krūmų – 1 m; tranšėjų stačios sienutės ties medžiais ir krūmais biriame bei šlapiame grunte turi būti sutvirtintos statramsčiais (ištisiniais skydais);

         20.6. per kuo trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip per mėnesį, užpilti iškasas prie medžių ir krūmų bei vejose ir baigus darbą atsodinti buvusius želdinius;

         20.7. neapnuoginti medžių šaknų ir neužversti šaknų kaklelių kasant ar lyginant (planiruojant) žemę;

          20.8. nesandėliuoti statybinių medžiagų ir grunto, nestatyti transporto priemonių, laikinų statinių ir įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajų projekcijų, bet ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno ir 2 m nuo krūmų;

          20.9. nepakeisti daugiau kaip 5 cm natūralaus grunto lygio prie medžių kamienų ir po medžių lajomis;

          20.10. asfaltuojant arba grindžiant šaligatvius, kiemus arba aikštes, apie medžius palikti ne mažesnį kaip 1 m laisvą žemės plotą. Dengiant šiuos plotus metalinėmis grotelėmis, tarp jų ir žemės paviršiaus palikti 5–7 cm tarpą;

           20.11. baigus darbus miško parkuose, parkuose ir kituose miesto žaliuosiuose plotuose,  išvežti statybines atliekas, šiukšles, nereikalingą gruntą, sutvarkyti teritorijos paviršių, padengti jį ne plonesniu kaip 10 cm juodžemio sluoksniu ir įrengti naują veją.

           21. Asmenys, valantys gatves, šaligatvius, aikštes ir skverus, privalo nepilti ir nelaikyti ant gatvių žaliųjų plotų, gėlynų, krūmų ir medžių sniego su žvyru ir druska, žvyro, įvairių chemikalų, taip pat nuo gatvių, skverų nuvalomų nešvarumų ir žemių.

          22. Bendrojo naudojimo teritorijose esančių želdinių priežiūrą gali vykdyti teisės aktuose  nustatytą kvalifikaciją ir kitus reikalavimus atitinkantys asmenys.

          23. Iškirtus medžius bendrojo naudojimo teritorijose, mediena yra realizuojama arba kitaip panaudojama visuomeninėms reikmėms, o gautos lėšos panaudojamos miesto želdiniams prižiūrėti ir atželdinti.

 

IV SKYRIUS

DRAUDIMAI

 

          24. Bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose  yra želdinių, draudžiama:

          24.1. vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu;

          24.2. fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip šalinti želdinius;

          24.3.  kirsti ir laužyti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, leisti iš medžių sulą, pjaustinėti medžio žievę, pažeisti šaknis, trypti pomedį ir kitaip žaloti, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles, ardyti veją, ardyti dirvožemį;

          24.4 kabinti ant medžių elektros kabelius (laidus);

          24.5. kabinti ant medžių sūpuokles ir skelbimus, džiauti skalbinius, kalti vinimis prie medžių bet kokius įrenginius;

          24.6. atskiruose želdynuose draudžiama vykdyti kirtimus poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus, avarinius medžius;

          24.7.   atlikti kitus veiksmus, kuriais žalojami medžiai, krūmai ir kiti želdiniai;

          24.8   teršti teritoriją buitinėmis, pramoninėmis ar kitokiomis atliekomis;

          24.9. želdynų teritorijoje negalima krauti ir sandėliuoti statybines medžiagas, medieną, atliekas;

          24.10  kūrenti laužus ne tam pritaikytose vietose, deginti nukritusius lapus, šakas,  žolę ir

kitas atliekas;

          24.11. be leidimo statyti kioskus, reklaminius skydus ar kitokius laikinus statinius, palapines;

          24.12. be leidimo žaisti grupinius sportinius žaidimus, rengti kultūrinius bei masinius renginius ne tam tikslui skirtose vietose;

          24.13.  ganyti gyvulius,  be pavadėlio vedžioti šunis;

          24.14.  laužyti ir gadinti parkų inventorių, įrenginius ir pastatus;

          24.15. ardyti skruzdėlynus, gaudyti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, gadinti paukščių lizdus;

           24.16.  plauti visų rūšių transporto priemones;

           24.17.  važinėti sportinėmis ir be variklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;

           24.18. be leidimo važinėti visų rūšių transporto priemonėmis žaliuosiuose plotuose, kuriuose neįrengta kieta danga;

           24.19.  užvažiuoti statant automobilius ant neuždengtų specialiomis grotelėmis po medžių;

           24.20. statyti motorines transporto priemones parkuose, skveruose, upių apsaugos juostose ir kituose žaliuosiuose plotuose galima tik tam tikslui įrengtose ir pažymėtose vietose.

           25.    Kapinėse (individualiose kapavietėse) draudžiama sodinti:

           25.1.  plačiomis lajomis, teršiančius žiedynais ar vaisiais aplinką medžius ir krūmus;

           25.2  augalus, plintančius šaknų atžalomis;

           25.3. plačią paviršinę šaknų sistemą turinčių, neatsparių vėjovartai rūšių (eglių ir kt.) medžius, neskaitant žemaūgių formų;

           25.4. greitai augančių, trumpaamžių, brandžiame amžiuje keliančių pavojų rūšių medžius.

 

V SKYRIUS

ŽELDINIŲ ATKURIAMOSIOS VERTĖS NUSTATYMAS

 

26.  Želdinių atkuriamąją vertę, prieš išduodant leidimą juos kirsti ar pertvarkyti, įvertina savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinta Želdinių atkuriamosios vertės metodika.

27. Saugotini medžiai ir krūmai, turint leidimą, neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai:

27.1. nudžiūvę, išskyrus uosinius (drevėtus);

27.2. vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužyti, apdegę gaisro metu;

27.3. išpuvę (išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui);

27.4. pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja;

27.5. pažeisti stiebo ir šaknų puviniu;

27.6. apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų;

27.7. pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos;

27.8. vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar kiti želdynų ir želdinių kokybę gerinantys kirtimai;

27.9. auga kapinėse ir gadina paminklus, antkapius, kapinių tvorą;

27.10. auga ant piliakalnių, pilkapių;

27.11. auga parkuose, skveruose ir kitose urbanizuotose teritorijose, kaip nepageidaujamos rūšys;

27.12. auga arti pastatų ir tamsina langus , gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui;

27.13. auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neturi augti;

27.14. auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams,  svarbioms valstybinės reikšmės statyboms;

27.15.      numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių  inventorizavimą;

27.16.  yra nustatyta tvarka parengti saugomų teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose

nurodyti kertami ar kitaip pertvarkomi medžiai ir krūmai.

 

 

VI SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

 28. Visuomenė su želdinių kirtimo leidimų išdavimo, ar kitų gamtinių struktūrų pertvarkymo sprendiniais bus informuojama Savivaldybės interneto svetainėje  www.vrsa.lt.

 

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

29. Už šių taisyklių nesilaikymą fiziniai ar juridiniai asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 368 straipsnį.

 

_________________________________

 

Į pradžią