Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų paieška
Pagrindinis Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T1-389 2019-09-25
Padalinys: VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą


                                                                                                                                                                                                                                      1a forma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS

2019 – 2021 M.

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vilniaus rajono savivaldybe“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilnius

2019

TURINYS

TURINYS. 2

ĮVADAS. 3

IŠORINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ. 5

Politiniai (strateginiai) veiksniai 5

Tarptautiniai veiksniai 5

Valstybės lygmens veiksniai 5

Regiono lygmens veiksniai 6

Vietinio lygmens veiksniai 6

ES struktūrinės paramos panaudojimas. 6

Ekonominiai veiksniai 7

Bendri ekonominiai (makroekonominiai) rodikliai 7

Ekonominis ir investicinis patrauklumas ir verslumas. 9

Statyba ir gyvenamasis fondas. 12

Susisiekimas ir transportas. 15

Turizmas. 17

Inžinierinė infrastruktūra. 19

Aplinka. 21

Žemės ūkis. 23

Socialiniai veiksniai 27

Demografinė situacija. 27

Užimtumas ir darbo rinka. 30

Švietimas. 31

Sveikatos apsauga. 35

Socialinė apsauga. 40

Kultūra. 45

Sportas. 48

Viešasis saugumas. 49

VIDAUS VEIKSNIŲ ANALIZĖ. 51

Teisinė bazė. 51

Organizacinė struktūra. 51

Žmogiškieji ištekliai (pareigybės, klasifikacija). 52

Planavimo sistema. 53

Finansiniai ištekliai 54

Ryšių sistema (informacinės ir komunikavimo sistemos). 54

Vidaus kontrolės sistema. 56

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS. 58

STIPRYBĖS. 58

SILPNYBĖS. 58

GALIMYBĖS. 58

GRĖSMĖS. 58

MISIJA.. 60

STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI 61

NAUJŲ EFEKTO KRITERIJŲ APRAŠAS. 67

BENDRAS LĖŠŲ POREIKIS IR NUMATOMI FINANSAVIMO ŠALTINIAI (TŪKST. EUR). 70

 

ĮVADAS

Vilniaus rajono savivaldybė egzistuoja ir funkcionuoja dinamiškoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kurioje iškyla naujos problemos ir iššūkiai. Siekiant efektyviai veikti tokioje aplinkoje, Vilniaus rajono savivaldybė turi sukoncentruoti veiklą į nuolatinį ir tęstinį padėties ir perspektyvų vertinimą, kokybišką veiklos ir plėtros prioritetų apibrėžimą ir atsakomybės bei atskaitomybės už prioritetų įgyvendinimą plėtojimą. Efektyvus būdas tai padaryti – užtikrinti strateginio planavimo sistemos funkcionalumą (rengti ir įgyvendinti strateginius planus, suteikiančius galimybę objektyviai vertinti atliktinų veiksmų pagrįstumą, kritiškai įvertinti normatyvines nuostatas, įtvirtinti tikslingumo elementą vystymosi procese, tuo pačiu, sukuriant pagrindą šio proceso kontrolei).

Vienas iš strateginių Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų yra Strateginis veiklos planas, rengiamas 3 metų perspektyvai.

Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (LR Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 1220 redakcija, suvestinė redakcija nuo 2018 m. balandžio 28 d.) strateginis veiklos planas apibrėžiamas kaip veiklos planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus ir aplinkos analizės išvadas suformuluota misija, nustatyti strateginiai pokyčiai ir strateginiai tikslai, aprašomos vykdomos programos, siekiami rezultatai, numatomi asignavimai ir žmogiškieji ištekliai.

Vilniaus rajono savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo procesas susijęs su Savivaldybės biudžeto rengimu ir metiniu strateginio planavimo ciklu. Strateginis veiklos planas parengtas siekiant efektyviai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialiuosius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti, atlikti veiklos stebėseną ir atsiskaitymą už rezultatus.

Teikiamas strateginis veiklos planas akcentuoja Vilniaus rajono savivaldybės socialinio ir ekonominio vystymo(-si) svarbą, o jame įtvirtintos nuostatos, leisiančios užtikrinti suinteresuotų šalių poreikių ir lūkesčių tenkinimą bei rajono konkurencingumo didėjimą. Dokumentas parodo kaip savivaldybė išnaudos savo potencialą ir pasinaudos galimybėmis, teikiamomis objektyvių veiksnių, bei reaguos į iššūkius, lemiamus socialinės ir ekonominės plėtros poreikių. Jo tikslas yra sukurti pagrindą veiksmams, sąlygosiantiems Vilniaus rajono plėtrą bei jo savivaldybės tikslų įgyvendinimą.

Rengiant Vilniaus rajono savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, atlikta esamos situacijos analizė, suformuluota institucijos misija, parengta strateginių pokyčių dalis, identifikuoti strateginiai tikslai, aprašytos programos ir nurodytos lėšos joms įgyvendinti.

Vilniaus rajono savivaldybės strateginį veiklos planą 2019 – 2021 metams sudaro 8-ios įvairius Savivaldybės veiklos sektorius apimančios programos (Ekonominio konkurencingumo didinimo, Švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo, Susisiekimo ir gatvių apšvietimo infrastruktūros gerinimo, Valdymo, Saugios ir švarios gyvenamosios aplinkos kūrimo, Viešųjų sveikatos paslaugų kokybės gerinimo, Kultūros, sporto ir turizmo vystymo, Socialinės atskirties mažinimo programos). Kiekvienoje programoje iškelti trijų metų veiklos tikslai, šiems tikslams pasiekti uždaviniai, suformuluotos priemonės, nurodyti terminai ir finansavimo šaltiniai, matavimo rodikliai ir atsakingi vykdytojai.

Planas nėra vien įgyvendintinų savivaldybės teritorijoje veiksmų suvestinė, tai yra dokumentas, sujungiantis rajono gyventojų, ūkio subjektų, viešojo sektoriaus organizacijų ir pačios savivaldybės bei jos administracijos veiksmus gerinant socialinę ir ekonominę aplinką rajone ir užtikrinant jos nuolatinę pažangą.

Strateginiame veiklos plane numatytos priemonės gali būti tikslinamos ir keičiamos pagal poreikį atsižvelgiant į biudžeto pokyčius metų eigoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠORINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Politiniai (strateginiai) veiksniai

Tarptautiniai veiksniai

Pagrindinis tarptautinio lygmens politinis (strateginis) veiksnys apibrėžiantis Vilniaus rajono savivaldybės vystymąsi yra strategija „Europa 2020“. Tai yra 2010 m. pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. Strategija „Europa 2020“ siekiama augimo, kuris būtų: pažangus (veiksmingesnės investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas), tvarus (ryžtingas perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos) ir integracinis (daug dėmesio darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui). Strategijoje iškelti penki pagrindiniai tikslai, kuriais remiantis nustatyti nacionaliniai siekiai, kuriuos Lietuva turi pasiekti iki dešimtmečio pabaigos:

·         Užimtumas: 72,8 proc. 20–64 metų žmonių turėtų turėti darbą.

·         Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra: 1,9 proc. BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

·         Klimato kaita ir energetika: šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 15 proc., palyginus su 1990 m. rodikliais; 23 proc. energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių; energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo sumažinimas turėtų siekti 1,14 Mtne.

·         Švietimas: reikėtų užtikrinti, kad pagrindinį išsilavinimą neįgijusių mokinių dalis nebūtų didesnė nei 5 proc., vidurinį išsilavinimą – 3 proc.; svarbu užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 proc. 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą.

·         Skurdas ir socialinė atskirtis: svarbu bent 170 tūkst. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia skaičių.

Valstybės lygmens veiksniai

Esminis valstybės lygmens politinis (strateginis) veiksnys, apibrėžiantis Vilniaus rajono savivaldybės vystymąsi, yra Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Joje yra išskirtos šios pažangai svarbios vertybės – atvirumas, kūrybingumas, atsakomybė bei trys esminės pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pokyčiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes, kurios taps sąmoningu žmogaus siekiu kiekvienoje iš pažangos sričių. Pokyčių siekiama šiose srityse: sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumanus valdymas. Šie prioritetai detalizuoti rengiant vidutinio laikotarpio strateginius dokumentus, programas, planus.

Strategijai įgyvendinti patvirtinta Nacionalinės pažangos programa, kuri yra pagrindinis valstybės plėtros strateginis dokumentas bei pagrindas Europos Sąjungos paramos panaudojimui Lietuvoje 2014–2020 metais.

Regiono lygmens veiksniai

Pagrindinis regioninio lygmens strateginis dokumentas, apibrėžiantis Vilniaus rajono savivaldybės vystymosi kryptis yra Vilniaus regiono plėtros planas 2014 – 2020 m. (aktuali redakcija patvirtinta Vilniaus regiono plėtros tarybos 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 51/1S-5). Šiame dokumente yra numatyta Vilniaus regiono plėtros vizija: moderniausias Rytų ir Vidurio Europos regionas, supantis šiuolaikinį, gerai žinomą miestą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų, tarptautinis verslo, prekybos, mokslo ir technologijų, turizmo ir kultūros centras, kuriantis kokybiškas gyvenimo sąlygas visuomenei, palankią aplinką verslui ir investicijoms per tolygią ir subalansuotą regiono plėtrą.

Siekiant šios vizijos plane yra išskirti 2 prioritetai ir atitinkamai tikslai: 1 prioritetas. Tvari ir konkurencinga regiono ekonomika (prioriteto tikslas: Užtikrinti tvarų regiono ekonomikos augimą), 2 prioritetas. Aukšta gyvenimo kokybė (prioriteto tikslas: Pagerinti gyvenimo kokybę, sudarant sąlygas ekonominio augimo naudą pajusti visiems regiono gyventojams).

Vietinio lygmens veiksniai

Vilniaus rajono savivaldybės ilgalaikės vystymosi perspektyvos ir orientyrai yra aiškiai apibrėžti Vilniaus rajono savivaldybės 2016–2023 m. strateginiame plėtros plane, kuris buvo patvirtintas 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-263, patikslintas 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-259.

Šis dokumentas yra pagrindinis normatyvinis ilgalaikis Vilniaus rajono dokumentas, kurio tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai, rajono ekonominio konkurencingumo didinimui, investicijų pritraukimui, Europos Sąjungos politikos įgyvendinimui, viešojo administravimo struktūros tobulinimui.

ES struktūrinės paramos panaudojimas

Labai svarbus strateginis veiksnys, įtakojantis Vilniaus rajono vystymąsi yra ES regioninė politika ir jos rėmuose teikiamos ES struktūrinių fondų investicijos, skirtos Vilniaus rajono socialinei ir ekonominei plėtrai.

Nuo 2007 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Vilniaus rajono savivaldybėje įgyvendinti projektai, kurių vertė siekia daugiau nei 100 mln. Eur. Investicijos į susisiekimo ir inžinierinę bei socialinę infrastruktūrą leidžia užtikrinti darnią rajono teritorijų plėtrą bei sistemingą infrastruktūros vystymąsi, kokybiškas ir prieinamas švietimo, laisvalaikio bei socialines paslaugas, palankią aplinką verslo ir turizmo plėtrai.

Per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajone įvyko daug realių teigiamų pokyčių:

·         pastatyta daugiau nei 10 naujų švietimo įstaigų (jų skyrių) pastatų ar priestatų;

·         renovuota 4/5 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų pastatų;

·         įrengta 30 bendruomenių ir daugiafunkcinių centrų bei sporto aikštynų;

·         pastatyti nauji sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų objektai (8);

·         renovuojamos sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos.

2007 – 2018 m. laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybėje buvo įgyvendinta (baigta įgyvendinti) virš 100 projektų, kurių vertė siekia per 51 mln. Eur.

2018 metais Vilniaus rajono savivaldybė toliau  įgyvendino pradėtus projektus, kurių bendra vertė per 40 mln. eurų.  Bendras investicijų dydis 2018 metais viršijo 3 mln. eurų. 2018 m. finansavimas patvirtintas dar 39 projektams, kurių vertė siekia virš 30 mln. eurų. Didelė dalis projektų suplanuota vykdyti kelerius metus.

Iki 2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo perspektyvoje numatoma ir toliau spręsti gyvenamosioms vietoms būdingas problemas, skatinant jų plėtrą, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietovės patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą, plėtojant viešąją infrastruktūrą. Informacija apie visas Vilniaus rajono investicijas pateikiama interaktyviame Vilniaus rajono investicijų žemėlapyje www.maps.vrsa.lt.

Ekonominiai veiksniai

Bendri ekonominiai (makroekonominiai) rodikliai

LR Finansų ministerijos Lietuvos ūkio 2018–2021 m. perspektyvose prognozuojama, kad ekonominė Lietuvos padėtis artimiausiu laikotarpiu toliau gerės: BVP augs sparčiau nei ES ir euro zonos BVP (pažymėtina, kad augimo tempai 2018 – 2021 m. laikotarpiu nuosaikiai mažės), mažės nedarbo lygis, augs darbo užmokestis, o dėl sparčiau nei infliacija augsiančio darbo užmokesčio gyventojų perkamoji galia išliks stipri.

Nagrinėjant regioninius BVP rodiklius, Vilniaus apskrityje išankstiniais 2017 m. duomenimis, vertinant to meto kainomis, buvo sukurta 17,2 mlrd. EUR BVP, arba 40,7 proc. šalies BVP (palyginimui, 2016 m. buvo analogiška reikšmė, 2015 m. – 40,4 proc.). Pažymėtina, kad Sostinės regiono (tapataus Vilniaus apskričiai) BVP santykinė dalis nuolatiniu pagrindu auga, tai reiškia, kad BVP Sostinės regione auga greičiau nei visoje šalyje.

BVP apimtys, tenkančios vienam gyventojui, išankstiniais 2017 m. duomenimis Vilniaus apskrityje siekė 143 proc. šalies vidurkio, t.y. mažiausia santykinė dalis per pastaruosius 5 metus  (Lietuvoje – 14,9 tūkst. Eur/gyventojui, Vilniaus apskrityje – 21,3 tūkst. Eur/gyventojui).

Numatoma, kad 2019 ir 2020 m. Lietuvoje BVP atitinkamai augs apie 2,5 proc. per metus. Galimybes BVP augti sparčiau vidutiniu laikotarpiu ribos senkantys darbo jėgos ištekliai, nepakankamas investicijų lygis. Siekiant, kad ekonomika augtų sparčiau, vidutiniu laikotarpiu būtina didinti ilgalaikį ekonomikos potencialą. Veiksmingiausias būdas tą padaryti – vykdyti struktūrines reformas, tačiau teigiamas jų poveikis ekonomikai pasireiškia tik po kelerių metų, o įsisenėjusios demografinės problemos taip pat neišsprendžiamos greitai. Todėl vidutiniu laikotarpiu inovacijos, intelektinės nuosavybės produktai turėtų tapti prioritetinėmis investavimo kryptimis. Tokio pobūdžio investicijos – greičiausias būdas padidinti pastaraisiais metais menkai augusį darbo našumą, o kartu paspartinti ekonomikos augimą.

Nepaisant ekonominio pakilimo demografinės tendencijos nepagerėja – nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje toliau mažėja, tuo pačiu mažėja ir darbo jėgos. Nepalankios demografinės tendencijos turėjo neigiamą įtaką užimtumo rodikliams – šalyje mažėja užimtų gyventojų skaičius: 2017 m. duomenimis, šalies ūkyje užimtų gyventojų skaičius siekė 162,4 tūkst., t.y. mažiausiai nuo 2014 m.  Numatoma, kad užimtųjų skaičius nuosekliai mažės artimiausioje (trumpalaikėje) perspektyvoje (nuo 0,2 iki 0,5 proc. per metus).

Stiprėjant įtampai darbo rinkoje vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo sparta pirmąjį 2018 m. pusmetį ir toliau augo labai dideliais tempais – apie 10 proc. (I, II ir III ketvirčiais atitinkamai siekė 9,5, 10,5 ir 10 proc., lyginant su analogišku 2017 m. laikotarpiu). Dėl darbo jėgos stygiaus ir didelio darbo apmokėjimo atotrūkio, palyginti su išsivysčiusiomis euro zonos šalimis, spaudimas didinti darbo užmokestį išliks visą vidutinį laikotarpį. Todėl atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniu laikotarpiu vidutiniškai per metus turėtų augti apie 6–8 proc., o vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas šalyje iki 2020 m. turėtų nusistovėti ties 5–7 proc. per metus.

Poreikis priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas, didinančius veiklos efektyvumą ir gamybos mastus, išliks visą vidutinį laikotarpį, spartės ir ES fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Prislopusį naujų verslo centrų statybos stimulą investicijoms pakeis prasidėjusi aktyvi viešbučių plėtra. Įvertinus rengiant scenarijų žinomą informaciją apie šalyje įgyvendinamus ar planuojamus įgyvendinti verslo ir viešojo sektoriaus investicijų projektus, pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos iki 2020 m. turėtų augti santykinai sparčiai – vidutiniškai apie 5 proc. per metus.

Nepaisant gerų pastarųjų metų rezultatų, Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą bei priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas, didinančius veiklos efektyvumą ir gamybos mastus. Teigiamai vertinti eksporto perspektyvas leidžia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija. Stabiliai augantis paslaugų eksportas, nuo 2016 m. antrojo pusmečio apdirbamosios gamybos įmonėse reikšmingai didėjančios materialinės investicijos sudaro sąlygas vidutiniu laikotarpiu tęsti eksporto plėtrą. Vidutiniu laikotarpiu numatoma, kad iki 2020 m. realus prekių ir paslaugų eksportas augs daugiau nei 6 proc. per metus.

Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai / Metai

2017 m.

Projekcija

2018 m.

2019 m.

2020 m.

BVP to meto kainomis, proc.

3,8

3,2

2,8

2,5

Darbo našumas, proc.

3,8

3,2

3

2,9

BVP defliatorius, proc.

4,3

2,6

2,0

1,7

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur.

840,4

890

945

1004

Nedarbo lygis proc. (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžimą)

7,1

6,5[1]

6,1

5,9

Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Statistikos departamentas prie LRV

Ekonominis ir investicinis patrauklumas ir verslumas

Vieni svarbiausių ekonomikos konkurencingumo rodiklių, rodančių teritorinio administracinio vieneto ekonominį patrauklumą yra tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) ir materialinės investicijos (MI) bei šių rodiklių išvestinė reikšmė, tenkanti vienam gyventojui.

Tiesioginės užsienio investicijos – tai užsienio fizinių ir juridinių asmenų šalyje arba šalies fizinių ir juridinių asmenų užsienyje įsigyjamas ilgalaikis turtas, žemė, pastatai, įrenginiai ar veikiančios įmonės (jų akcijos). TUI parodo verslo aplinkos tvarumą, investicijų atsipirkimo galimybes, darbo našumą.

Vieni svarbiausių ekonomikos konkurencingumo rodiklių, rodančių teritorinio administracinio vieneto ekonominį patrauklumą yra tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) ir materialinės investicijos (MI) bei šių rodiklių išvestinė reikšmė, tenkanti vienam gyventojui.

Tiesioginės užsienio investicijos – tai užsienio fizinių ir juridinių asmenų šalyje arba šalies fizinių ir juridinių asmenų užsienyje įsigyjamas ilgalaikis turtas, žemė, pastatai, įrenginiai ar veikiančios įmonės (jų akcijos). TUI parodo verslo aplinkos tvarumą, investicijų atsipirkimo galimybes, darbo našumą.

TUI apimtys Vilniaus rajono savivaldybėje 2017 m. pabaigoje siekė 206,06 mln. Eur (2 134 Eur / 1 gyventojui), t.y. didžiausia reikšmė per pastaruosius 7 metus, 2011–2017 m. laikotarpiu stebimas 10,4 proc. padidėjimas (pažymėtinas didėjimo nenuoseklumas, t.y. visu laikotarpiu vienais metais TUI padidėjus, sekančius 2 metus TUI mažėjo). Tokios tendencijos buvo prastesnės nei Lietuvoje (34,3 proc. padidėjimas) ir daugumoje žiedinių ir Vilniaus apskrities savivaldybių (toliau – lyginamosios savivaldybės, arba lyginamieji vienetai), išskyrus Šalčininkų rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybes, kuriose pastarųjų 7 m. TUI apimtys netendencingai mažėjo. Nepaisant to, Vilniaus rajonas išlieka vienu didžiausiu TUI traukos centru šalyje, kuris pagal TUI dydį lenkia visas kitas žiedines ir apskrities savivaldybes (išskyrus Vilniaus miesto). Tai yra sąlygota steigimosi (tiek fizinio, tiek juridinio) bei veiklos plėtojimo patrauklumo, nulemto keleto veiksnių: artumo sostinei, išteklinės pasiūlos (nuo žmogiškųjų išteklių ir sklypų) kiekybinio ir kokybinio pakankamumo bei kryptingos Vilniaus rajono savivaldybės veiklos pritraukiant užsienio investicijas, pvz., 2018 m. tikslingos savivaldybės pastangos padėjo pritraukti į Vilniaus rajoną vieną iš stambiausių vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų plokščių gamintojų – Vokietijos bendrovę „Homanit“, kuri 2019 m. planuoja pradėti Vilniaus rajone statyti gamyklą, per pirmuosius trejus veiklos metus bendrovei investuojant 115 mln. eurų ir sukuriant daugiau nei 400 darbo vietų.

Materialinės investicijos  – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. MI Vilniaus rajono savivaldybėje 2017 m. siekė 246,2 mln. Eur ir, lyginant su 2011 m. padidėjo 30 proc. (Lietuvoje, palyginimui, per analogišką laikotarpį padidėjo 42,3 proc.). Tik vienoje iš lyginamųjų savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) MI lygis buvo aukštesnis negu Vilniaus rajone – Kauno rajono savivaldybėje.  Siekiant palyginti MI apimtis, išsamesnės informacijos suteikiantis rodiklis yra vienam gyventojui tenkančios MI. 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybėje šis rodiklis (2 558 Eur/gyv.) buvo mažesnis nei Klaipėdos rajono savivaldybėje (4 048 Eur/gyv.) ir Kauno rajono savivaldybėje (3 181 Eur/gyv.), bet viršijo Lietuvos vidurkį (2 550 Eur/gyv.) ir visų likusių lyginamųjų savivaldybių rodiklio reikšmes.

2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto įvardinta kaip viena patraukliausių investuotojui savivaldybių (išskyrus didmiesčių savivaldybes), atskirai pažymint Vilniaus rajone formuojamą palankią mokestinę aplinką. 2018 m. savivaldybių reitinge Vilniaus rajono savivaldybė yra tarp geriausiai įvertintų mažųjų savivaldybių dešimtuke ir jai skirtos 6-8 vietos mažųjų savivaldybių indekse.

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių verslo situaciją ir gyventojų verslumo lygį, yra veikiančių įmonių skaičius ir įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 5 579 ūkio subjektai, iš jų tik 2 709, t.y. mažiau nei pusė, veikiantys.

Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 2013–2019 m. laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybėje

Ūkio subjektų rodikliai / Metai

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

Įregistruoti ūkio subjektai metų pradžioje, vnt.

3775

4181

4564

4842

4934

5238

5579

Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, vnt.

1797

1944

2175

2383

2504

2587

2709

Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, proc. visų įregistruotų ūkio subjektų

47,60

46,50

47,66

49,22

50,75

49,39

48,56

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2019 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje veikė 2 709 ūkio subjektai, o 1 000-iui gyventojų vidutiniškai teko apie 27 veikiančių ūkio subjektų. Nuo 2011 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius Vilniaus rajone išaugo 50,8 proc. Toks augimas buvo spartesnis nei Lietuvoje (20,9 proc.) ir visose kitose žiedinėse ir Vilniaus apskrities savivaldybėse. Pagal 1 000-iui gyventojų tenkantį veikiančių ūkio subjektų skaičių Vilniaus rajonas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (37), tačiau šis atsilikimas didele dalimi yra nulemtas šalies didmiesčių įtakos šalies rodikliui, taip pat didelės konkurencijos su kitomis apskrities savivaldybėmis, be to specifinės rajono socialinės - ekonominės orientacijos.

Smulkus ir vidutinis verslas yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai šalies ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. 2019 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje veikė 2 345 mažos ir vidutinės įmonės ir tai sudarė 86,6 proc. visų veikusių ūkio subjektų. Lietuvoje šis rodiklis siekė 80,4 proc., o jo reikšmė kitose lyginamosiose savivaldybėse neviršijo Vilniaus rajono rodiklio, t.y. tokios didelės MVĮ dalies ūkio struktūroje nebuvo nė vienoje lyginamojoje savivaldybėje nuo 2016 m. pradžios.

2017 m. banko „Citadele“ atliktame tyrime „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“ nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš mažiausiai kliūčių sudarančių, labiausiai verslui atvira, verslo plėtrai pritaikyta bei palankiausias sąlygas verslui teikianti Savivaldybė. Atitinkamai tarp 60-ties Lietuvos savivaldybių pagal verslui palankios aplinkos įvertinimą jai skirta 8 vieta. Vilniaus rajono savivaldybės verslumo lygis siekia 112 proc. Lietuvos vidurkio. Rajonas, atsidūręs tarp dešimties Lietuvos savivaldybių verslo laisvės indekso lyderių, nusileido šešioms miestų savivaldybėms, tarp kurių yra Neringos (184 proc.), Vilniaus (144 proc.), Kauno (122 proc.), Palangos (121 proc.), Druskininkų (119 proc.) ir Elektrėnų (117 proc.) miestai bei tik vienai rajoninei savivaldybei, Kauno rajono, nuo kurios atsiliko tik vienu procentu.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių Vilniaus rajono savivaldybėje 2019 m. pradžioje iš visų veikusių ūkio subjektų, daugiausia ūkio subjektų užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba (24,8 proc.); profesine, technine ir moksline veikla (10,6 proc.); statyba (10,5 proc.); apdirbamąja gamyba (10 proc.); transporto ir saugojimo veikla (9,6 proc.). Mažiausiai ūkio subjektų veikė valstybiniame viešojo valdymo ir gynybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, vandens tiekimo bei finansinės ir draudimo veiklos sektoriuose.

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 4 d. duomenimis, 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė pagal įsigytų verslo liudijimų skaičių iš visų 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 4 vietą (2017 m. buvo 4 vieta, 2016 m. buvo 5 vieta, 2015 m. - 6 vieta), pagal gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus skaičių, ir 1 vietą tarp rajonų savivaldybių pagal gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus skaičių, bei mokėtiną sumą.

Duomenys apie individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, ekonomiškai aktyviausiose savivaldybėse 2018 m.

Savivaldybės pavadinimas

Gyventojų skaičius

Gyventojų su lengvatomis skaičius

Mokėtina suma (Eur)

Lengvatų suma (Eur)

Vilniaus m. sav.

25 449

11 574

3 648 180

1 236 262

Kauno m. sav.

10 941

7 006

1 046 324

543 520

Klaipėdos m. sav.

6 066

1 668

496 485

93 036

Vilniaus r. sav.

4 005

1 630

191 985

13 441

Šiaulių m. sav.

3 594

2 075

273 094

138 059

Panevėžio m. sav.

3 459

2 496

288 014

97 747

Kauno r. sav.

3 440

607

137 028

12 863

Klaipėdos r. sav.

2 406

1 173

100 181

28 248

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Lentelėje apteikti duomenys rodo, kad pagal verslumo lygį, Vilniaus rajono savivaldybė greičiau konkuruoja ne su apskrities savivaldybėmis ar žiedinėmis savivaldybėmis bet su didmiesčiais ir jų priemiesčiais.

Analizuojant Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie 2013-2018 metais įsigytus verslo liudijimus Vilniaus rajone, pastebėtina, kad 2018 m., palyginti su 2013 m., į biudžetą surinkta papildomai 79 141  Eur.

Žmonių, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus, skaičius turi tendenciją didėti – nuo 2 371 (2013 m.) jis išaugo iki 4 005 (2018 m.).

 

 

 

 

Verslo liudijimų statistiniai duomenys Vilniaus rajono savivaldybėje

Metai

Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus,  skaičius

Mokėtina suma (Eur)

Gyventojų su lengvatomis skaičius

Lengvatų suma (Eur)

2013

2 371

112 844  

1 123

15 494

2014

2 868

140 953

1 246

8 955

2015

3 353

153 830

1 487

10 174

2016

3 951

184 498

1 774

11 485

2017

4 069

206 714

1 690

13 748

2018

4 005

191 985

1 630

13 441

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Rūpindamasi gyventojų verslumo, esančio viena prioritetinių savivaldybės veiklos krypčių, lygiu Vilniaus rajono savivaldybė yra įkūrusi Smulkaus ir Vidutinio verslo (toliau – SVV) rėmimo fondą. Šis Fondas yra skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, įregistruotiems ir vykdantiems veiklą Savivaldybės teritorijoje ir atitinkantiems šių nuostatų reikalavimus, finansiškai remti. Fondo lėšos naudojamos verslo rėmimo institucinei sistemai kurti, rajono gyventojų verslumui bei įmonių konkurencingumui skatinti, naujoms darbo vietoms steigti, senoms darbo vietoms išsaugoti, naujoms prekėms ir paslaugoms kurti, pažangioms technologijoms diegti, netradiciniam verslui plėsti. Fondo veiklą administruoja ir sprendimus priima Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sudaryta 10 narių SVV rėmimo fondo lėšų skirstymo komisija. Fondo paramą kasmet  gauna kelios dešimtys verslo subjektų (verslininkų, ūkininkų ir fizinių asmenų, kurie įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla Vilniaus rajono teritorijoje), kurie investuoja į savo verslo modernizavimą ir plėtrą.

Smulkaus ir vidutinio verslo fondas yra vienas mechanizmų, naudojamų Vilniaus rajone kuriant verslo rėmimo institucinę sistemą bei didinant verslo kūrimo potencialą, skatinant rajono gyventojų verslumą, didinant rajone veikiančių įmonių konkurencingumą, sudarant palankią aplinką kurti naujas bei išsaugoti senas darbo vietas.

Tačiau tai nėra vienintelis instrumentas naudojamas šiems tikslams. Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai taiko ir kitus, pavyzdžiui, mokestinius įrankius. 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą nedidinti fiksuotų pajamų mokesčio dydžių 2019 metais vykdomoms veikloms, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokiu sprendimu, nekeliant  mokesčio, siekiama nebloginti verslo aplinkos, sudaryti palankesnes sąlygas Vilniaus rajono gyventojams vystyti smulkųjį verslą vykdant veiklą pagal verslo liudijimus, skatinti gyventojų užimtumą bei padidinti verslu užsiimančių asmenų skaičių.

Statyba ir gyvenamasis fondas

Statyba yra svarbi kiekvienos šalies ir kiekvienos smulkesnės teritorijos ekonominiam augimui, ji skatina paklausą daugelyje kitų ūkio sričių.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų vertė Vilniaus rajono savivaldybėje 2017 m. siekė 111 205 tūkst. Eur ir, lyginant su 2011 m., padidėjo 33,8 proc. Nepaisant to, kad ši suma jau 3 metus mažėja, Vilniaus rajono savivaldybė išlieka viena didžiausių savivaldybių pagal atliekamų statybos darbų apimtis, pvz., 2017 m. Vilniaus rajone atliktų statybos darbų vertė viršijos visų kitų žiedinių savivaldybių fiksuotas vertes bei visų Vilniaus apskrities savivaldybių vertes (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę).

2012 – 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybėje baigtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičius išaugo nuo 419 iki 629 (50,1 proc.). Tačiau šis augimas buvo netolygus. Nuosekliai augęs 2012 – 2016 m. laikotarpiu, per 2017 m. šis skaičius sumažėjo beveik 9 proc. (2016 m. buvo pastatyti 776 gyvenamieji namai).

Lietuvoje šis augimas siekė 85,2 proc. Kitose žiedinėse savivaldybėse šis pokytis taip pat buvo didesnis nei Vilniaus rajono savivaldybėje (nuo 92,5 proc. Šiaulių rajone iki 186,1 proc. Kauno rajone), išskyrus Panevėžio rajono savivaldybę, kur statybos darbų apimtys augo 31,9 proc. Vertinant baigtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičių ir lyginant su žiedinėmis savivaldybėmis, Vilniaus rajono savivaldybės rodiklį (629) 2017 m. lenkė Klaipėdos rajono savivaldybė (792) ir Kauno rajono savivaldybė (904).

Vertinant negyvenamų pastatų statybos apimtis, nustatyta tendencija, priešinga gyvenamųjų namų statybos sektoriui. Statomų negyvenamųjų pastatų skaičius pradėjo drastiškai mažėti nuo 2015 m. visoje Lietuvoje ir ypatingai Vilniaus rajono savivaldybėje. 2013–2017 m. Vilniaus rajono savivaldybėje baigtų statyti naujų negyvenamųjų pastatų skaičius sumažėjo nuo 65 iki 19 (73,8 proc.), pažymėtina, kad iki 2015 m. jis augo nuo 65 iki 102 pastatų (56,9 proc.). Toks neigiamas rodiklis viršijo Lietuvos vidurkį (-15,1 proc.). Kitose žiedinėse savivaldybėse nuosmukis buvo nuosaikesnis, t.y. nuo 25 iki 60 proc. (išskyrus Kauno rajono savivaldybę, kurioje buvo stebimas beveik 500 proc. augimas, tačiau šiuo atveju privalu pabrėžti, kad Kauno rajono savivaldybėje šis rodiklis savo žemiausią tašką buvo pasiekęs 2016 m.). pastebėtina, kad nepaisant didelio nuosmukio, nagrinėjamu laikotarpiu Vilniaus rajone pastatytas didžiausias naujų negyvenamųjų pastatų skaičius tarp žiedinių savivaldybių, neįskaičiuojant Kauno rajono savivaldybės.

Lyginti Vilniaus rajono vykdomų gyvenamųjų namų statybos apimtis Vilniaus apskrities kontekste yra sudėtinga dėl drastiškai išsiskiriančių apimčių, pvz., 2017 m. išskyrus Vilniaus miesto ir rajono teritorijas, daugiausiai gyvenamųjų namų buvo pastatyta Trakų rajone – 91.  

2017 m. pabaigoje gyvenamasis fondas Vilniaus rajono savivaldybėje sudarė 3 968,9 tūkst. kv. m. 2011 –2016 m. gyvenamasis fondas rajone padidėjo 53,2 proc. (Lietuvoje – 14,6 proc.). Lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, didesnis pokytis užfiksuotas tik Klaipėdos rajone (86 proc.), o kitose žiedinėse ir apskrities savivaldybėse augias buvo pastebimai mažesnis. Be to, gyvenamojo fondo plotas Vilniaus rajone 2017 m. buvo didžiausias tarp žiedinių savivaldybių ir visų apskrities savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto).

Pagal naudingąjį plotą, tenkantį vienam gyventojui, 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybė (41,1 kv. m.) viršijo Lietuvos vidurkį (34,7 kv. m.), taip pat visų Vilniaus apskrities savivaldybių vidurkius bei žiedinių savivaldybių rodiklius išskyrus Panevėžio rajono, kurioje vienam gyventojui teko 42,9 kv. m., ir Alytaus rajono, kurioje vienam gyventojui teko 47,7 kv. m. 2011–2017 m. naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui, savivaldybėje padidėjo – 51,7 proc. ir nors didėjimo tendencijos stebimos ir Lietuvoje, ir visoje Vilniaus apskrityje bei kitose žiedinėse savivaldybėse, tačiau tik Klaipėdos rajono savivaldybėje jos buvo spartesnės nei Vilniaus rajone (70,3 proc.), tuo tarpu kitose savivaldybėse šis rodiklis didėjo nuo  9,6 iki 36,2 proc. punkto lėčiau nei Vilniaus rajone ir buvo sąlygotas ne tiek būsto plėtros, kiek demografinių tendencijų.

Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybei nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.

2019 m. pradžioje patvirtinus 2019 m. Vilniaus rajono savivaldybes ir socialinio būsto fondo sąrašą, nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondą sudaro 459 būstai, iš jų socialinio būsto nuomos sąlygomis buvo nuomojami 73 būstai. Palyginimui 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondą sudarė 465 būstai, iš jų socialinio būsto nuomos sąlygomis buvo nuomojami 69 būstai.

2018 m. pabaigoje socialinio būsto laukė 219 šeimų (asmenų), įrašytų į Vilniaus rajono gyventojų, laukiančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą.

2018 m. socialiniais būstais buvo aprūpinta 13 šeimų (arba asmenys be šeimos), 2 – ne eilės tvarka. Viso per 2018 m. buvo išnuomotos beveik 500 m2 ploto patalpos.

Vilniaus rajono savivaldybės aprūpinimo socialiniu būstu kaita

Metai

Laukiančiųjų sąrašuose socialinio būsto

Išnuomotų būstų sk.

2013

579

14

2014

592

7

2015

295

13

2016

260

5

2017

215

8

2018

219

13

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Lyginant su 2013 m., laukiančių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti Savivaldybėje ženkliai sumažėjo (nuo 579 iki 219 arba 62,2 proc.), tačiau išnuomotų būstų skaičius nedidėjo (2013 m. – 14, 2014 m. – 7, 2015 m. – 13, 2016 m. – 5, 2017 – 8, 2018 – 13). Taigi kasmet socialiniu būstu Vilniaus rajono savivaldybėje aprūpinama iki 4 proc. visų laukiančių sąrašuose šeimų (asmenų). Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje bei kitose žiedinėse savivaldybėse.

Siekdama išspręsti šią problemą ir padidinti socialinio būsto pasiūlą, Vilniaus rajono savivaldybė 2016 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Vilniaus rajono savivaldybėje“ (Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0008), kuriuo siekiama prisidėti prie Vilniaus rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros. Projekto įgyvendinimo metu numatoma įsigyti 41 socialinį būstą, iš kurių 4 bus pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Taip pat bus įsigytas neįgaliesiems skirtas mobilus keltuvas. Įgyvendinus projektą bus padidintas Vilniaus rajono savivaldybės socialinio būsto fondas bei socialinio būsto prieinamumas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. 2018 m. pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybė inicijavo 10 socialinių būstų pirkimą, kurio metu perkami (planuojama, 2019 m. bus nupirkti) 5 (penki) vieno kambario būstai, esantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; 2 (du) dvejų kambarių būstai, esantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; 2 (du) trijų kambarių būstai, esantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; 1 (vienas) trijų arba keturių kambarių būstas, esantis Vilniaus r. Nemėžio k., Skaidiškių k., arba Rudaminos k. Buvo planuota, kad numatytas įsigyti būstų skaičius bus pasiektas 2020 m., tačiau tikėtina (jeigu bus gautas atitinkamas kiekis pasiūlymų, atitinkančių reikalavimus), kad visas numatytas skaičius bus pasiektas dar 2019 m., kadangi 2019 m. I ketv. paskelbtas 40 būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu skelbimas.

Susisiekimas ir transportas

Vilniaus rajono teritoriją tiesiogiai kerta tarptautinės magistralės, magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai. Vilniaus rajoną kerta 3 iš 6 per Lietuvos teritoriją einančių europinių magistralių, 7 Lietuvos magistraliniai keliai. Vilniuje taip pat susikerta ir geležinkelio magistralės iš kitų Lietuvos miestų, jomis galima pasiekti ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet taip pat Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Ukrainos miestus. Per Vilniaus rajoną eina šios geležinkelių linijos: Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas; Naujoji Vilnia–Kena; Vilnius–Šalčininkai; Naujoji Vilnia–Turmantas. Šalia Vilniaus rajono, Vilniaus pietinėje dalyje veikia didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje – Tarptautinis Vilniaus oro uostas, galintis aptarnauti daugiau nei 3 mln. keleivių per metus.

Nors kelių tinklas Vilniaus rajono savivaldybėje yra pakankamai išplėtotas, sparčiai augant Vilniaus rajono priemiestinėms gyvenvietėms, didėja eismo intensyvumas, esama rajono transporto infrastruktūra neužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, neigiamai veikia aplinką, netenkina gyventojų bendruomenės.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2018 m. pabaigoje sudarė 2 531 km. Kelių su patobulinta danga dalis bendrame vietinės reikšmės kelių ilgyje siekė 18,6 proc. ir viršijo visų žiedinių savivaldybių rodiklius išskyrus Kauno rajono savivaldybę (33,6 proc.), tačiau buvo mažesnė nei Lietuvoje (22,6 proc.) ir daugumoje kitų Vilniaus apskrities savivaldybių. Nagrinėjamu laikotarpiu (2012 – 2017 m.) kelių su patobulinta danga ilgis Savivaldybėje padidėjo apie 12 proc., didesni augimo tempai buvo stebimi tik Širvintų rajono, Alytaus rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.   

2018 m. pabaigoje žvyro keliai Vilniaus rajone sudarė 81,4 proc. bendro vietinės reikšmės kelių ilgio. Šis rodiklis buvo didesnis nei Lietuvoje (77,5 proc.), tačiau mažesnis nei bet kurioje kitoje žiedinėje savivaldybėje išskyrus Kauno rajono savivaldybę (66,4 proc.), tuo tarpu Vilniaus apskrities kitose savivaldybėse stebima skirtinga situacija: Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse žvyro kelių dalis yra mažesnė, o Ukmergės, Širvintų ir Švenčionių rajonuose – didesnė nei Vilniaus rajono savivaldybėje.

Grunto kelių arba kelių be dangos ilgis 2017 m. Vilniaus rajone sudarė 13,4 proc. (297 km), tuo tarpu Lietuvoje - 25 proc. Iš visų lyginamųjų savivaldybių tik Ukmergės rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių apskrityje bei Alytaus ir Klaipėdos rajonų žiedinių savivaldybių grunto kelių arba kelių be dangos dalis buvo mažesnė nei Vilniaus rajone, tačiau iš visų lyginamųjų savivaldybių tik Širvintų savivaldybėje grunto kelių ilgis 2012–2017 m. didėjo greičiau nei Vilniaus rajone, kuriame grunto kelių ilgis padidėjo net 167,6 proc. (nuo 111 iki 297 km).

Esant tokiai situacijai, Vilniaus rajono savivaldybė didelį dėmesį skiria kelių infrastruktūros gerinimui, numatydama santykinai didelį finansavimą šiai sričiai. Vilniaus rajonui esant vienu greičiausiai augančių teritoriniu administracinių darinių šalyje, Vilniaus rajono savivaldybė siekdama pagerinti kelių ir gatvių būklę bei užtikrinti saugias eismo sąlygas gyventojams nuolatiniu pagrindu inicijuoja įvairias veiklas, priima ir įgyvendina sprendimus, susijusius su kelių infrastruktūros tobulinimu, pvz., 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė, įvertinusi Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių būklę ir jiems sutvarkyti skiriamą nepakankamą finansavimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašant inicijuoti patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo pakeitimą, numatant papildomą eismo intensyvumo rodiklį priemiestinėms savivaldybėms. Be to, nuolat didėja lėšos, skiriamos kelių tvarkymo darbams, vykdomiems dalyvaujant fiziniams ir  juridiniams asmenims (50 proc. lėšų skiriant savivaldybei ir 50 proc. lėšų skiriant fiziniams ar juridiniams asmenims), kurių metinė suma jau keletą metų viršija 1mln. Eur. Norint užtikrinti pakankamai aukštą vietinės reikšmės kelių būklę ir susisiekimo patogumą, privalu išlaikyti tokią orientaciją ir dėmesį rajono kelių asfaltavimui. Kitas pavyzdys - įgyvendinamas projektas „Vietinės reikšmės kelio infrastruktūros sutvarkymas Vilniaus r. Zujūnų sen. Čekoniškių k.“, kurio metu bus rekonstruota Čekoniškių gatvė ir įrengtas šios gatvės apšvietimas. Taip pat paminėtini tokie projektai kaip „Vietinės reikšmės gatvių infrastruktūros vystymas Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. (Kaštonų g., Akacijų g., Beržų g.)“, kurio tikslas – vietinės reikšmės gatvių transporto infrastruktūros vystymas, ir kurio bus vystoma susisiekimo vietiniais keliais infrastruktūra, įrengiant asfaltbetonio dangą, šaligatvius, lietaus nuotekų tinklus bei trūkstamą apšvietimą, arba „Vietinės reikšmės kelio infrastruktūros sutvarkymas Vilniaus r. Nemenčinės sen. Didžiųjų Kabiškių k.“, kurio dėka bus sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir rekonstruota 0,7 km ilgio Kabiškių Nemenčinės g. ruožas bei įrengtas apie 0,5 km Nemenčinės - Parko gatvių apšvietimas.

2017 m. pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybėje buvo užregistruotas 40 201 lengvasis automobilis arba 416 automobilių 1 000-iui gyventojų. 2012–2017 m. lengvųjų automobilių skaičius, dėl 2014 m. pasikeitusio automobilių registravimo įstatymo, Vilniaus rajone sumažėjo 18,8 proc. Panašios tendencijos stebimos ir kitose žiedinėse savivaldybėse ir Vilniaus apskrities savivaldybės bei Lietuvoje (nuo 10 iki 33 proc. mažėjimas). Tačiau per 2014 – 2017 m. laikotarpį lengvųjų automobilių skaičius Vilniaus rajone išaugo 15,33 proc., t.y. daugiau nei Lietuvoje (8,6proc.) ar daugumoje kitų lyginamųjų savivaldybių išskyrus Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybes.

Keleivių vežimo priemiestiniais maršrutais paslaugas pagal keleivių vežimo sutartis Vilniaus rajone teikia SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas ir 4 privataus sektoriaus vežėjai. Vilniaus rajono savivaldybėje įsteigti 64 priemiestinai maršrutai (maršrutai suskirstyti į 9 kryptis). SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas aptarnauja 34 priemiestinius maršrutus 5 kryptimis Nemenčinės, Paberžės, Rukainių, Šumsko ir Čekoniškių kryptimis. Kasmet Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtais maršrutais aptarnaujama apie 2–2,5 mln. keleivių, iš jų apie ½ keleivių perveža SĮ Vilniaus rajono autobusų parkas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Vilniaus rajone autobusais buvo pervežti beveik 2 (1,87) mln. keleivių, tai 23,3 proc. mažiau nei 2011 m. reikia pastebėti, kad tokio mažėjimo nebuvo stebima nei Lietuvoje, nei kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse, nei daugumoje žiedinių savivaldybių (išskyrus Kauno rajono savivaldybę). Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, per 2017 m. Vilniaus rajone autobusais pervežta daugiau nei 2 mln. keleivių (2,09 mln.).[2]

2017 m. vienam Vilniaus rajono savivaldybės gyventojui vidutiniškai teko 19 kelionių autobusu. Lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, didesnis rodiklis užfiksuotas tik Klaipėdos rajone – 41 ir Šiaulių rajone – 21, o lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, didesnis rodiklis užfiksuotas tik Elektrėnų, Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybėse. 2011–2017 m. kelionių autobusais skaičius vienam gyventojui Vilniaus rajone sumažėjo 26,9 proc., lyginant su Lietuva ar kitomis apskrities ar žiedinėmis savivaldybėmis kelionių autobusais santykinė paklausa greičiau mažėjo tik Kauno rajono savivaldybėje.

Maršrutų tinklas bei aptarnavimo kokybė Vilniaus rajono savivaldybėje nuolat tobulinama – prie gyventojų poreikių derinami priemiestinių autobusų eismo tvarkaraščiai, įvedami papildomi reisai, keičiamos trasos, tikslinami atstumai. Savivaldybė įvedė duomenis apie rajono viešąjį transportą į informacinę sistemą „Vintra“. Respublikinė sistema pritaikyta ne tik kompiuteriams, bet ir kitiems mobiliesiems įrenginiams (planšetėms, išmaniesiems telefonams), todėl visur, kur tik yra interneto ryšys, keleivis galės peržiūrėti aktualių maršrutų grafikus, žemėlapius, pasirinktos stotelės tvarkaraštį, rasti informaciją apie konkrečią transporto priemonę ir jos atvykimo bei išvykimo laiką. Ši sistema pasiekiama adresu: http://www.visimarsrutai.lt/.

Nepaisant to, kad 2018 m. sausio mėn. (2018 m. sausio mėn. 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-4 ,,Dėl Vilniaus rajono keleivinio transporto tarifų ir kainų tvirtinimo“) buvo patvirtinti nuo 2018 m. kovo mėn. 1 d. priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusuose galiojantys nauji (padidinti) važiavimo tarifai, Vilniaus rajono savivaldybėje išlieka vienas mažiausių Lietuvoje vieno kilometro važiavimo vienam keleiviui tarifas. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė kryptingai vykdo lengvatų susisiekimo srityje politiką, pvz., 2018 m. pabaigoje priimtu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokiniams (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas), važiuojantiems Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtais maršrutais bus taikoma 60 proc. nuolaida autobusų bilietams įsigyti. Esant tokiai situacijai ir tarifams, pabrėžtina, kad šis tarifas neužtikrina pakankamo pajamų surinkimo vežėjams, todėl Vilniaus rajono savivaldybė kompensuoja vežėjams jų patirtus nuostolius. Taip pat Savivaldybė kompensuoja vežėjams negautas pajamas dėl keleiviams suteiktų lengvatų, numatytų Savivaldybės tarybos sprendimais bei Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme. Šių kompensacijų mokėjimas numatytas strateginio plano 1 ir 8 programose.

Turizmas

Vilniaus rajono savivaldybės administracinėje teritorijoje 2019 m. sausio mėn. duomenimis yra 604 nekilnojamųjų kultūros vertybės, įregistruotų Kultūros vertybių registre. Pagal kultūros vertybės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį vyrauja archeologinės ir architektūrinės kultūros vertybės, iš jų – 86 kultūros paminklai.

Rajone telkšo 90 ežerų (didžiausi – Asveja, Vilnoja, Riešė, Ilgutis, Sirvys), yra 9 tvenkiniai, pro rajoną teka Neris su intakais Vilnia, Voke, Nemenčia, Kena, Dūkšta. Rajone yra nemažai miškų (didžiausi iš jų yra Lavoriškių, Nemenčinės, Sudervės), kuriuose įrengta rekreacinė infrastruktūra: pažintiniai takai, poilsiavietės, atokvėpio vietos. Vilniaus rajone taip pat yra 3 regioniniai parkai (Asvejos, Neries ir Verkių), 2 rezervatai, 22 valstybiniai draustiniai.

Nemenčinėje yra įsikūręs Vilniaus krašto etnografinis muziejus, turintis 4 filialus (Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus;  Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia; Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje; Ažulaukės filialas). Maišiagaloje Houvaltų dvare (viename iš filialų) veikia tradicinių amatų centras. Vilniaus rajonas garsėja etnokultūrinėmis verbų rišimo ir puošybos tradicijomis bei nagingais amatininkais. Populiariausi lankytini turizmo traukos objektai Vilniaus rajone yra Europos parkas, Europos geografinis centras, Europos centro golfo klubas, Nemėžio mečetė, taip pat galima paminėti Vladislavo Sirokomlės muziejų Bareikiškių k., Liubavo dvaro malūną-muziejų, Pasieniečių muziejų Medininkuose, Memorialą Medininkų žudynių aukoms atminti, Medininkų pilį ir kt.

Viena iš svarbiausių turizmo infrastruktūros dalių – apgyvendinimo įstaigų tinklas ir jame apgyvendintų turistų skaičius. 2012–2017 m. Vilniaus rajono apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų skaičius išaugo 58,1 proc. (nuo 20,4 tūkst. iki 32,2 tūkst.), t.y. greičiau bei Lietuvoje (45,4 proc.). Lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis reikia pastebėti, kad Vilniaus rajono savivaldybėje apgyvendinamų turistų skaičius yra ne mažiau nei 3 kartus didesnis nei kitose žiedinėse savivaldybėse, bet pagal kaitos tempus lenkia tik Šiaulių rajono savivaldybę, tuo tarpu kitos žiedinės savivaldybės apgyvendinimo veiklą plėtoja greičiau. Kita situacija stebima lyginant Vilniaus rajono tendencijas ir rodiklius su kitomis apskrities savivaldybėmis, kuriose apgyvendinamų turistų skaičius arba mažėja, arba auga lėčiau nei Vilniaus rajone (išskyrus Elektrėnų ir Širvintų rajono savivaldybes, kurių apgyvendinamų turistų skaičius yra labai nedidelis), kas nulemia vis didesnį Vilniaus rajono išsiskyrimą apskrities kontekste (pvz., kiekvienais metais Vilniaus rajonas vis labiau lenkia Trakų rajono savivaldybę, ir vis mažiau atsilieka nuo Vilniaus miesto savivaldybės).

2017 m. Vilniaus rajone apgyvendinimo įstaigose daugiausiai apgyvendinta užsienio turistų (69,9 proc.). Bendrai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 48,7 proc. užsieniečių ir 51,3 proc. Lietuvos gyventojų. Kitose žiedinėse savivaldybėse apgyvendintų užsienio turistų skaičius neviršijo 42,1 proc. (Kauno rajono savivaldybės rodiklis), o Vilniaus apskrityje didesnė nei Vilniaus rajone dalis užsienio turistų buvo apgyvendinta tik Vilniaus miesto savivaldybėse (81,8 proc.), o kitos neviršijo 32,1 proc. (Ukmergės rajono savivaldybėje). Vilniaus rajonas išsiskiria tuo, kad 2012–2017 m. apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus (nuo 8,9 tūkst. iki 22,5 tūkst.), t.y. kaitos tempai, kuriem prilygti gali tik Kauno rajono ir Elektrėnų savivaldybėse apgyvendintų užsienio turistų skaičiaus kaitos tempai (atitinkamai 3,4 kartus ir 3 kartus).

Didėjant apgyvendinimo įstaigose apsistojančių turistų skaičiui, atitinkamai plėtėsi ir apgyvendinimo įstaigų tinklas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybėje veikė 66 apgyvendinimo įstaigos ir tai 52 vnt. daugiau nei 2012 m. (371,4 proc. augimas). Lietuvoje apgyvendinimo įstaigų skaičius augo atitinkamai 81,5 proc. Kitose žiedinėse savivaldybėse apgyvendinimo įstaigų tinklas buvo mažesnis ir jų skaičius augo ne taip sparčiai kaip Vilniaus rajone, išskyrus Alytaus rajoną, kur apgyvendinimo įstaigų skaičius išaugo nuo 2 iki 29, t.y. daugiau nei 10 kartų. Tuo tarpu lyginant Vilniaus rajono savivaldybę su kitomis apskrities savivaldybėmis, pažymėtina, kad daugelyje jų augimo tempai yra didesni nei Vilniaus rajone, tačiau apgyvendinimo įstaigų skaičius jose yra žymiai mažesnis, o augimas nenuoseklus, tuo tarpu Vilniaus rajone apgyvendinimo įstaigų skaičius nuo 20123 m. augo kiekvienais metais (iš visų lyginamųjų vienetų tik Vilniaus miesto savivaldybė pasižymėjo aiškia kryptingą augimo tendencija).

2017 m. viešbučių ir panašių laikinų buveinių numerių užimtumas Vilniaus rajone siekė 43,6 proc. ir buvo didžiausias, lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis ir kitomis apskrities savivaldybėmis (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę). Nors šis rodiklis nesiekė Lietuvos vidurkio (53,7 proc.), tačiau pastaraisiais metais (nuo 2012 m.) viešbučių numerių užimtumas rajone padidėjo daugiau nei 2 kartus (124,7 proc. arba 24,2 proc. punkto), t.y. žymiai greičiau nei Lietuvoje ar bet kurioje kitoje žiedinėje savivaldybėje, pvz., Trakų rajono savivaldybėje užimtumo augimo tempai tesiekė 40 proc.

Naujausiais Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2018 m. gruodžio mėn. Vilniaus rajone veikė 52 neklasifikuojami apgyvendinimo paslaugų teikėjai (apartamentų komplekso apgyvendinimas, kaimo turizmas, nakvynės ir pusryčių paslauga, nakvynės namų apgyvendinimas, poilsio namai, turistinė stovykla) bei 3 klasifikuoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai (2 viešbučiai ir svečių namai).

Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono turizmo informacijos centras (toliau – TIC), kuris yra pagrindinis turizmo informacijos teikėjas rajone. Centras įsikūręs Vladislavo Sirokomlės muziejuje, Bareikiškių kaime.

Remiantis Vilniaus r. TIC lankytojų registravimo žurnalu, 2017 m. Vilniaus rajono TIC apsilankė 3 943 lankytojai. 2013 – 2016 m. lankytojų skaičius buvo panašus: 2013 m. – 3 911 lankytojas (tik 10,9 proc. sudarė užsieniečiai), 2014 m. – 3 386 lankytojai (21,1 proc. sudarė užsieniečiai), 2015 m. – 4 094 lankytojai (užsieniečiai sudarė 12,1 proc.), 2016 m. – net 3 130 lankytojų. Vien per pirmus 3 2018 m. ketvirčius, apsilankiusiųjų turistų skaičius pasiekė 3 341, o iš viso per 2018 metus TIC apsilankė 5436 lankytojai. Todėl teigtina, kad 2018 m. pritraukta daugiausiai turistų per pastarųjų 6 etų laikotarpį, o tai rodo Vilniaus rajono turistinio patrauklumo augimą. 

Inžinierinė infrastruktūra

Vilniaus rajono didesnės gyvenvietės turi išvystytą inžinierinių tinklų sistemą, jų tarpe – ir šilumos tiekimo sistemą. Didesnėse gyvenvietėse daugiabučiams gyvenamiesiems namams, visuomeninės paskirties pastatams, daliai individualių gyvenamųjų namų šilumos energija šildymo reikmėms tiekiama iš centralizuotų šilumos energijos tiekimo sistemų. Didžioji dalis Vilniaus rajono individualių vienbučių namų yra šildomi individualiais dujomis arba kietu kuru kūrenamais katilais.

Pagrindiniai šilumos tiekėjai Vilniaus rajono savivaldybėje yra UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Etalga“ ir UAB „Baltic Konis“. UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ šilumos ūkyje kaip kuras energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, akmens anglys, suskystintos dujos ir biokuras.

Vilniaus rajone eksploatuojamos 35 katilinės, šilumos tiekimo tinklo ilgis sudaro apie 40,5 km.

Siekdama užtikrinti efektyvesnį šilumos tiekimą Vilniaus rajone, Savivaldybė modernizuoja šilumos tinklus, kuriuose didžiausi perdavimo nuostoliai, rekonstruoja dalį katilinių. Pagal finansines galimybes Savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos šilumos ūkio objektams rekonstruoti ir atnaujinti. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama palengvinti mokesčių naštą už šilumos energijos tiekimą, Vilniaus rajono gyventojams subsidijavo dalį šilumos tiekėjų nustatytų faktinių šilumos kainų. Metinė subsidijų už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją suma, skiriama iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, vertinant pastarųjų trijų metų laikotarpį, siekia apie 1 mln. Eur, palyginimui 2014 m. jos sudarė 0,62 mln. Eur.

Remiantis Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, pagrindiniai vandens tiekėjai rajone yra: UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Šios įmonės aptarnauja didžiąją dalį Vilniaus rajono gyvenamųjų teritorijų, prisijungusių prie centralizuotų vandentvarkos tinklų.

Vilniaus rajone eksploatuojamos 95 vandenvietės, šalto geriamojo vandens tiekimo tinklo ilgis sudaro apie 400 km.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Vilniaus rajone paimta 8 776,6 tūkst. m3 vandens, sunaudota – 8 731,3 tūkst. m3 vandens. 2011–2017 m. vandens sunaudojimas Savivaldybėje sumažėjo 19,3 proc. Per tą patį laikotarpį Lietuvoje sumažėjo 7,6 proc., o daugelyje Vilniaus apskrities ir žiedinių savivaldybių vandens sunaudojimas augo (tik Elektrėnų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse vandens sunaudojimas mažėjo greičiau nei Vilniaus rajone, atitinkamai, 90,2 ir 64,5 proc.). 2017 m. duomenimis, daugiausiai vandens sunaudojama žuvininkystės reikmėms (71,7 proc.), ūkio ir buities reikmėms (22,1 proc.), žemės ūkio reikmėms sunaudota tik 5 proc.

Vilniaus rajone yra įrengta 30 nuotekų valyklų. Per 2017 m. buvo išleista 11 740,8 tūkst. kub. m nuotekų ir tai 12,4 proc. daugiau nei 2011 m. ir net 49,8 proc. daugiau nei 2015 m., kai buvo stebimas mažiausias Vilniaus rajone išleistų nuotekų keikis. Visgi privalu pažymėti, kad didžiąją dalį (83,6 proc.) nuotekų Vilniaus rajone sudaro nuotekos, kurių nereikia valyti, ir tai yra aukščiausia santykinė reikšmė nuo 2011 m., kai nuotekų, kurie nereikalauja valymo dalis sudarė 85,8 proc. Iš visų žiedinių savivaldybių tik Alytaus rajono savivaldybėje buvo didesnė tokio tipo nuotekų dalis.

Vilniaus rajone nuotekos surenkamos iš gyventojų, komercinių, visuomeninių ir pramonės įmonių. Gyvenamosios teritorijos, kurios neturi centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, nuotekas kaupia nuotekų rezervuaruose, iš kurių asenizacinėmis mašinomis jos išvežamos į nuotekų valymo įrenginius.

Paminėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai investuoja gerindama vandentvarkos infrastruktūrą. Nuo 2009 metų Savivaldybė naudodamasi Europos Sąjungos parama investavo į vandentvarkos infrastruktūrą 33,9 mln. Eur, nutiesta apie 141 km vandentiekio ir 256 km nuotekų tinklų, prie centralizuotų vandentiekio tinklų suteikta galimybė prisijungti 8 tūkst. gyventojų, prie nuotekų tinklų – 9,4 tūkst. gyventojų. Paskutinis toko tipo įgyvendintas projektas – naujos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos sukūrimas Rukainių kaime, kurio dėka nuo 2018 m. visiems esamiems ir naujai prisijungiantiems šios gyvenvietės gyventojams bus tiekiamas geresnės kokybės, švarus bei saugus geriamasis vanduo, o modernių įrenginių ir specialių technologijų pagalba nuotekos bus tinkamai apdorojamos ir išvalomos iki nustatytų parametrų, todėl į aplinką nuotekos bus išleidžiamos tik išvalytos ir neturinčios aplinkai žalingų medžiagų. Taip pat paminėtinas 2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone Galgių k.“, kurio įgyvendinimo dėka statant naujus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus bus padidintas vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas (sudarant galimybę prie naujai pastatytų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungti daugiau nei 300 būstų (beveik 1 tūkst. gyventojų)) ir sistemos efektyvumas.

Aplinka

Oro kokybės apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Oro užterštumas priklauso nuo teršalų išmetimo ir meteorologinių sąlygų. Taršos šaltinių duomenys apsprendžia išmetamų teršalų kiekį, o meteorologinės sąlygos nulemia teršalų sklidimo kryptį bei sklaidymosi intensyvumą.

Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa 2016–2020 m., neigiamą poveikį aplinkos orui daro pagrindiniai oro teršėjai – transportas (autotransportas, geležinkelių transportas ir kt.), pramonės įmonės bei žemės ūkio, energetikos objektai (katilinės), namų ūkiai. Iš paminėtų oro teršėjų svarbiausias yra transportas, o mažiau svarbūs – pramonės įmonės ir energetikos objektai, namų ūkiai yra sezoninis oro teršėjas, labiausiai teršiantis aplinkos orą šaltuoju metu laiku (žiemą).

Nors Vilniaus rajono savivaldybė, kaip buvo pažymėta aukščiau, nepasižymi dideliu transporto priemonių skaičiumi, dėl gyventojų skaičiaus augimo ir gerinamos infrastruktūros didėja eismo intensyvumas. Kelių transporto eismo intensyvumo augimas Vilniaus rajone yra didesnis nei vidutinis Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose, todėl norint mažinti šio taršos faktoriaus įtaką, svarbu plėtoti viešųjų erdvių infrastruktūrą (dviračių, pėsčiųjų, riedučių takus, kt.), asfaltuoti žvyrkelius, tiesti aplinkkelius, atnaujinti SĮ Vilniaus rajono autobusų parką, tokiu būdu minimizuojant transporto įtaką aplinkai.

Vilniaus rajono savivaldybėje į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių įvairius teršalus išmeta energetikos, pramonės ir ūkio objektai, taip pat individualūs gyvenamieji namai. Individualių gyvenamųjų namų išmetamų teršalų ypač padaugėja šaltuoju metų laiku, intensyviai kūrenant katilus ir esant nepalankioms taršos sklaidai meteorologinėms sąlygoms.

Vilniaus rajono Savivaldybės dydis ir specifinė lokacija (aplink sostinę) nulemia tai, kad pagal bendrą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekį tarp visų žiedinių savivaldybių 2017 m. Vilniaus rajoną (801,3 t) lenkė tik Klaipėdos rajonas (1 168,3 t), o iš visų apskrities savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto) – tik Elektrėnų savivaldybė (1 498 t). Tačiau eliminavus savivaldybės ploto faktorių, prie didesne oro tarša nei Vilniaus rajone pasižyminčių savivaldybių sąrašo galima pridėti Kauno rajono ir Ukmergės rajono savivaldybes, kuriose 1 km2 tenka, atitinkamai, 388 t ir 386 t teršalų (palyginimui Vilniaus rajone – 377 t). Taip pat reikia pažymėti, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų apimtys (tiek absoliučios, tiek tenkančios km2) Vilniaus rajone tendencingai mažėja, o mažėjimo tempai (apie 25 proc. 2011 – 2017 m.) yra mažesni tik už Šalčininkų ir Švenčionių rajonų kaitos rodiklius, kitų žiedinių savivaldybių ir Vilniaus miesto bei Ukmergės rajono savivaldybių iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų apimtims didėjant.

Išmestų iš stacionarių taršos šaltinių teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2017 m. Vilniaus rajone sudarė 8 kg – mažiausiai nuo 2011 m., lyginant su kuriais šio rodiklio reikšmė sumažėjo 27,3 proc. Pažymėtina, kad Vilniaus rajone išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra 3 kartus mažesnis nei Lietuvoje, taigi, Vilniaus rajono savivaldybė yra gana švari, ypatingai įvertinus tą faktą, kad šalyje išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, didėja. Visgi būtina pastebėti, kad pagal šį rodiklį Vilniaus rajono savivaldybė atsilieka nuo Vilniaus miesto, Kauno rajono, Trakų ir Šalčininkų savivaldybių, tačiau tai iš esmės yra nulemta objektyvių geografinių, demografinių ir teritorinių sąlygų. 

2017 m. oficialiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Vilniaus rajone buvo 7 stacionarūs taršos šaltiniai (įmonės). Tai įmonės, kurios vykdydamos veiklą į aplinkos orą išmeta teršalus. Tarp labiausiai taršių rajono įmonių galima paminėti AB „Vilniaus paukštynas“, AB „Pagirių šiltnamiai“, UAB „Cesta“, UAB „Šilputa“, UAB „Lietpak“, kt. Didžiausia tarša iš stacionarių taršos šaltinių yra stebima Vilniaus rajono pietinėje ir šiaurės vakarų dalyse, kur išsidėstę pagrindiniai oro teršėjai. Pramonės įmonių tarša mažinama diegiant įmonėse oro valymo įrenginius, keičiant gamyboje naudojamas pavojingas žmonių sveikatai chemines medžiagas mažiau pavojingomis bei pritaikant geriausius prieinamus gamybos būdus.

Energetikos objektai teršia aplinkos orą kuro degimo produktais. Energetikos objektų oro tarša mažinama modernizuojant katilus (ar visą degimo sistemą), pakeičiant deginamo kuro rūšį į mažiau teršiančią orą (dažniausiai deginamas kuras keičiamas dujomis, bet pradedami įgyvendinti ir inovatyvūs šiuolaikiški sprendimai, pvz., 2018 inicijuotas projektas, kurio metu Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos ir jai priklausančio Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastatų stogai bus aprūpinti saulės kolektoriais ir baterijomis).

Namų ūkiuose oro tarša mažinama krosnyse deginant tinkamą kurą, didinant visuomenės informavimą ir ugdant ekologiškai mąstančią visuomenę, atstatant gamtinius išteklius. Prie aplinkos taršos mažinimo taip pat prisideda gyvenamojo būsto renovavimas ir modernizavimas.

Be išvardintų techninių oro kokybės gerinimo priemonių galima taikyti ir organizacines. Viena iš jų oro kokybės stebėsena Vilniaus rajone atliekant matavimus.

Gyvenamosios aplinkos kokybę taip pat apibūdina atliekų tvarkymo įpročiai bei techninės galimybės.

2017 m. Vilniaus rajono savivaldybėje surinkta 35 803,1 t komunalinių atliekų arba 21,6 proc. daugiau nei 2013 m. Pažymėtina, kad šis augimas yra kryptingas ir nuoseklus: 2016 m. Vilniaus rajono savivaldybėje surinkta 33 679,4 t komunalinių atliekų arba 4,4 proc. daugiau nei 2015 m., kai buvo surinkta 32 267,6 t komunalinių atliekų arba 3,6 proc. daugiau nei 2014 m. Komunalines atliekas rajone renka UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai gerina atliekų tvarkymo sistemą, praktikas ir infrastruktūrą. Įgyvendinant projektą „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, Vilniaus rajono savivaldybė gavo ir išdalino daugiau nei 10 tūkst. komplektų pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių. Taip pat projekto dėka pradėjo veikti Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Nuo šios datos visos Vilniaus regiono mišrios komunalinės atliekas pristatomos į MBA įrenginius, kuriuose atliekos rūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas toliau apdirbti ir naudoti, o biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos. Iki 2020 bus sukurta atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūra Vilniaus rajone, įrengiant (rekonstruojant) konteinerių aikšteles (399) ir įsigyjant konteinerius šioms aikštelėms (2390), informuojant visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, surengiant 2 visuomenės informavimo akcijas.

Gyvenamosios aplinkos kokybę rajone taip pat apibūdina atliekų tvarkymo įpročiai bei techninės galimybės.

Vilniaus rajono savivaldybė siekdama užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, nuo 2017 metų individualių namų savininkams nemokamai dalija individualius rūšiavimo konteinerių komplektus, organizuoja įvairias akcijas, pvz., 2018 m. pabaigoje organizuota gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai buvo renkamos nebuitinės atliekos.

Siekiant sukurti atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą Vilniaus rajone, informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, planuojama iki 2020 m. įrengti/rekonstruoti (399) konteinerių aikšteles ir įsigyti konteinerius šioms aikštelėms (2390) surengiant 2 visuomenės informavimo akcijas.

Be to, skatindama tinkamą atliekų tvarkymą 2017-2018 m. Savivaldybė taip pat taikė subsidijas už atliekų tvarkymą (1 ct už 1 kv. m. per mėnesį). Per du metus subsidijų suma iš Savivaldybės biudžeto lėšų sudarė 455 tūkst. Eur.

Žemės ūkis

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2019 m. pradžioje žemės ūkio naudmenos Vilniaus rajono savivaldybėje sudarė 38,97 proc. (Lietuvoje – 52,15 proc.), palyginimui, 2018 m. pradžioje žemės ūkio naudmenos Vilniaus rajono savivaldybėje sudarė 39,1 proc. (Lietuvoje – 52,3 proc.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos miškai ir miško žemė Vilniaus rajono savivaldybėje užėmė 41,2 proc. visų naudmenų ir buvo didesnis nei Lietuvoje ar kitose žiedinėse savivaldybėse (Lietuvoje siekė 33,6 proc., kitose žiedinėse savivaldybėse šis rodiklis svyravo nuo 25,1 proc. Alytaus rajono savivaldybėje iki 35,3 proc. Panevėžio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse), tačiau Vilniaus apskrities kontekste Vilniaus rajonas miškingumu dėsningai (dėl artumo didmiesčiui ir saugomų teritorijų ploto) neišsiskiria (Šalčininkų rajono, Trakų rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėse miškingumas yra didesnis).

Nors 2017 m. medienos ištekliai Vilniaus rajone sudarė 223,1 tūkst. kub. m ir gerokai viršijo kitų žiedinių savivaldybių rodiklius ir daugumos apskrities savivaldybių (išskyrus Švenčionių rajono savivaldybę), pagal medynų produktyvumą Vilniaus rajoną (263 kub. m / 1 ha) Vilniaus rajono savivaldybė tik nežymiai lenkė daugumą kitų lyginamųjų savivaldybių, o nuo Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybių pagal medynų produktyvumą atsiliko. Tai yra sąlygota specifinės rajono padėties, sąlygojančios mažesnę paklausą šių išteklių ekonominiam įveiklinimui negu kitose savivaldybėse, lyginant su išsaugojimo alternatyva.

Šiuo metu (2019 m. pradžioje) Vilniaus rajone žemės ūkio naudmenos sudaro virš 82,96 tūkst. ha. 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenų struktūroje ariama žemė Vilniaus rajone sudarė 70,95 (Lietuvoje – 87,9 proc.), sodai užima 0,5 proc. (Lietuvoje – 4,6 proc.), pievos ir natūralios ganyklos – 28,55 proc. (Lietuvoje – 11,5 proc.).

Pastebėtina, kad žemės ūkio naudmenų struktūra Vilniaus rajone tendencingai keičiasi aktyvaus ūkininkavimo mažėjimo kryptimi, t.y. mažėja ariamos žemės dalis, didėja pievų ir natūralių ganyklų dalis, pvz., dar 2018 m. pradžioje ariama žemė sudarė daugiau nei 71,4 proc. visų žemės ūkio naudmenų, kurio bendras plotas buvo didesnis nei 2019 m. pradžioje. Tai yra sąlygojama su 2 faktoriais: gyvulininkystės primato žemės ūkio struktūroje ir, svarbiausia, žemės ūkio naudmenų išnaudojimo, siekiant suformuoti palankias prielaidas gyvenamajai statybai.

2019 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje buvo 5 967 žemės ūkių. Palyginimui, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 m. kovo mėn. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje buvo 5 808 žemės ūkių. 2018 m. duomenimis vidutinis ūkio dydis sudarė 3,57 ha ir buvo gerokai mažesnis nei Lietuvoje (9,38 ha) ir kitose žiedinėse savivaldybėse (nuo 4,49 ha Kauno rajono savivaldybėje iki 14 ha Panevėžio rajono savivaldybėje) bei Vilniaus apskrities savivaldybėse (nuo 3,67 ha Vilniaus miesto savivaldybėje iki 8,6 ha Švenčionių rajono savivaldybėje). Lyginant su 2017 m., Vilniaus rajone registruotų žemės ūkių skaičius augo, tačiau jie smulkėjo. Bet lyginant su 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, 2018 m. pradžiai žemės ūkių skaičius Vilniaus rajone sumažėjo apie 12 proc.

Pažymėtina, kad nors pagal bendrą ūkių skaičių Vilniaus rajono savivaldybė gerokai lenkia kitas žiedines savivaldybes, tačiau čia dominuoja smulkūs ir maži ūkiai, kurių vidutinis plotas, vertinant pastarųjų metų tendencijas, tendencingai mažėja. Tai rodo, kad daugėja asmenų, turinčių ūkininkų statusą, tačiau faktiškai nevykdančių žemės ūkio veiklos dėl aukščiau minėtų priežasčių.

Orientaciniu baziniu objektyvu ūkininkų ir, atitinkamai, ūkių skaičiumi galima laikyti subjektų, pateikusių paraiškas ir deklaruojančių plotą, skaičių, kuris, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2019 m. pradžioje siekė 3806 vnt., t.y. mažiau nei 2/3 turinčių ūkininko statusą subjektų, o jų deklaruotas žemės plotas – 43953 ha., t.y. kiek daugiau nei pusė visų žemės ūkio naudmenų registruotų nacionalinėje žemės tarnyboje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. ūkiai, užimantys 1–10 ha plotą, Vilniaus rajone sudarė 79,6 proc. Stambių ūkių, turinčių daugiau nei 50 ha žemės, Vilniaus rajono savivaldybėje buvo 129, o lyginant su 2017 m. jų skaičius padidėjo 24 vnt., t.y. beveik ¼. 2019 m. pradžios duomenimis, Vilniaus rajone yra ir 11 stambiųjų ūkių, kurie apdirba virš 500 ha.

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, per 2017 m. Vilniaus rajone drastiškai (nuo 52,3 mln. Eur iki 86,8 mln. Eur, t.y. 66 proc.) išaugo bendrosios žemės ūkio produkcijos, kurią sudaro augalininkystės bei gyvulininkystės produkcija, apimtys.  Pastebėtina, kad Vilniaus rajone nuo 2011 m. iki 2017 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos apimtys tendencingai auga viso laikotarpio metu išskyrus 2016 m., per kuriuos rodiklio reikšmė sumažėjo nuo 63,3 iki 52,3 mln. Eur, o augimo mastas siekia 47,6 proc. Tokio didelio augimo per pastaruosius 7 metus (nepaisant 17,4 proc. metinio nuosmukio 2016 m.) nebuvo stebima nei šalyje (7 proc. padidėjimas), nei Vilniaus apskrities savivaldybėse (visose stebimas sumažėjimas), nei kitose žiedinėse savivaldybėse (nuo 2,1 proc. iki 37,8 proc. augimas).

Pagal bendrosios žemės ūkio produkcijos vertę 2017 m. Vilniaus rajonas (86,8 mln. Eur) lenkė visas apskrities savivaldybes (reikšmės svyravo nuo 9 iki 37,3 mln. Eur) bei Kauno rajono (72,7 mln.), Klaipėdos rajono (43,8 mln. Eur) ir Alytaus rajono (53,7 mln. Eur) žiedinių savivaldybių rodiklius.

Žemės ūkio ekologinė produkcija 2018 m. pabaigoje (pagal VšĮ Ekoagros duomenis) užsiima 55 rajono žemės ūkio subjektai (2017 . šis skaičius siekė 51). Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje 2019 m. pradžioje buvo 57 ekologiniai ūkiai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, žemės ūkio ekologinė produkcija 2018 m. pabaigoje užsiima 50 rajono žemės ūkio subjektų (deklaravusių beveik 2,7 tūkst. ha naudmenų ploto),  tame tarpe 3 bendrovės. Rajone yra 2 ekologinės gamybos žuvininkystės ūkiai: UAB „Akvilegija“ (Kalvelių sen.) ir UAB „Arvydai“ (Bezdonių sen.).

Nagrinėjamu laikotarpiu (2011 – 2017 m.) augalininkystės produkcijos apimtys Vilniaus rajone sumažėjo 17,1 proc. (nuo 17,7 iki 14,6 mln. Eur), o gyvulininkystės produkcijos apimtys pastebimai padidėjo (75,7 proc. arba nuo 41,1 mln. Eur iki 72,2 mln. Eur). Nepaisant to, kad nė vienos iš šių kategorijų produkcijos apimčių pokytis nebuvo tendencingas (vienų metų sumažėjimas dažnai buvo lydimas kitų matų padidėjimo), akivaizdu, kad Vilniaus rajono savivaldybėje žemės ūkis daugiau orientuotas į gyvulininkystės produkcijos gaminimą ir ši orientacija didėja. 2017 m. gyvulininkystės produkcija sudarė 83,2 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos (2016 m. - 67,5 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos). Šalyje ir kitose žiedinėse savivaldybėse vyravo priešingos tendencijos. Gyvulininkystės produkcija tesudarė 38 proc. Lietuvoje ir nuo 19 proc. iki 60,8 proc. žiedinėse ir kitose apskrities savivaldybėse. Be to, gyvulininkystės produkcijos mažėjimo tendencijos užfiksuotos visose lyginamosiose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos rajoną). Tuo tarpu augalininkystės produkcijos srityje, Vilniaus rajonas tiek pagal apimtis, tiek pagal kaitos tendencijas dėsningai nusileidžia kitoms žiedinėms ir apskrities savivaldybėms.

Oficialiais Statistikos departamento duomenimis 2018 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje vyravo paukščių (beveik 1,3 mln.) ir kiaulių (21,3 tūkst.) auginimas. Taip pat buvo auginama 4,3 tūkst. galvijų ir 6,7 tūkst. avių. Beveik visus išaugintus paukščius sudarė vištos. Pažymėtina, kad visi galvijai ir avys buvo auginami ūkininkų ir šeimos ūkiuose, tuo tarpu kiaulių, auginamų ūkininkų ir šeimos ūkiuose skaičius tesudarė 11,7 proc. visų kiaulių, likusios kiaulės buvo auginamos bendrovių, kaip ir absoliuti dauguma paukščių. Per 2017 m. Vilniaus rajone užauginta daugiau nei ½ visų Vilniaus apskrities ir nuo 10 iki 20 proc. (priklausomai nuo metų) visų vištų šalyje. Didžiąją dalį vištų Vilniaus rajone užaugina AB „Vilniaus paukštynas“, įsikūręs Rudaminos kaime, Vilniaus rajone. Vienintelis išskirtinas stambus kiaulių auginimo kompleksas yra UAB „Cestos maistas“ kompleksas Nemenčinės sen., Gaukštonių k., kuriame pastaraisiais metais uždarame cikle užauginama nuo 17 iki 20 tūkst. kiaulių per metus.

Analizuojant pastarųjų 5 metų (2014 – 2018 m. pradžios) Statistikos departamento duomenis, pastebėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybėje tendencingai augo avių skaičius (beveik 2,4 karto) ir bičių šeimų skaičius (43,3 proc.) ir tendencingai mažėjo galvijų skaičius (-35,4 proc.). Tuo tarpu kiaulių, triušių ir paukščių skaičius neturėjo aiškios kaitos tendencijos ir svyravo 15,3 proc. ribose. Visgi naujausi duomenys nerodo faktinio gyvulininkystės apimčių didėjimo. 2019 m. sausio 1 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Vilniaus rajono gyvulininkai ir bitininkai deklaravo 3413 galvijus, iš kurių 1111 pieninių karvių (atitinkamai, 1406 mėsinių galvijų), 20285 kiaules, 1307 arklius, 7,7 tūkst. avių, 979 ožkas ir 7,1 tūkst. bičių šeimų. Palyginimui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2017 m. Vilniaus rajono gyvulininkai ir bitininkai deklaravo 5111 galvijų, iš jų 1276 pienines karves, 1383 arklius, 19,9 tūkst. kiaulių, 8,3 tūkst. avių, 935 ožkos ir 7,2 tūkst. bičių šeimų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybei būdingas žemesnis už Lietuvos vidurkį grūdinių augalų derlingumas (Vilniaus rajone – 1,8 tūkst. kg iš 1 ha, Lietuvoje – 3 tūkst. kg iš 1 ha). Kitose žiedinėse savivaldybėse ir apskrities savivaldybėse (išskyrus Švenčionių ir Trakų r. sav.) grūdinių augalų derlingumas taip pat viršijo Vilniaus rajono savivaldybės rodiklį. Grūdinių augalų derlingumas Vilniaus rajone tendencingai mažėja jau 3 metus, t.y. nuo 2015 iki 2018 m. derlingumas kasmet tendencingai mažėjo vidutiniškai ¼ tonos iš 1 ha. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybė išsiskiria mažesniu derlingumu ir kitų reikšmingų kategorijų augalų ūkio srityje. Pavyzdžiui, lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis ar apskrities savivaldybėmis, 2018 m. bulvių derlingumas Vilniaus rajone (10,5 tūkst. kg iš 1 ha) buvo vienas mažiausių (mažesnis derlingumas buvo tik Trakų rajono savivaldybėje). Panaši situacija yra stebima ir vertinant daržovių auginimą. Taip pat pastebėtina, kad derlingumas Vilniaus rajone tendencingai mažėjo nuo 2014 m., ir tokio mažėjimo nenusvėrė kai kurių kultūrų atveju pastebimas per 2018 m. (lyginant su 2017 m.) augimas, pvz., per 2018 m. bulvių derlingumas padidėjo beveik dvigubai, tačiau bendras 2014 – 2018 m. pokytis buvo neigiamas ir siekė – 30 proc., o bendras grūdinių augalų derlingumo ir daržovių derlingumo pokytis siekė, atitinkamai -17 proc., -30 proc. ir -57 proc. Vienintelės kultūros, kurių derlingumas nagrinėjamu laikotarpiu augo buvo pašariniai šakniavaisiai (išskyrus runkelius) ir kukurūzai silosui ir žaliajam pašarui.

Tokia situacija ir tendencijos yra iš vienos pusės sietina su aiškėjančiu gyvulininkystės prioritetu, iš kitos pusės – žemės ūkio naudmenų mažesniu naudojimu tiesioginei veiklai.

Pastarasis aspektas yra ypatingai reikšmingas vertinant žemės ūkio situaciją, kadangi Vilniaus rajono savivaldybėje dažnai ūkininkais įsiregistruoja asmenys, norintys sukurti palankias sąlygas gyvenamajai statybai, todėl santykiniai rodikliai (pvz., minėtas derlingumas) pasižymi mažesnėmis reikšmėmis, nei kituose teritoriniuose – administraciniuose vienetuose.

2019 m. pradžios duomenimis, melioruota žemė Vilniaus rajone užima 39 tūkst. ha ploto (iš jų 35 tūkst. nusausinta drenažu) tai sudaro 18 proc. nuo visos savivaldybės teritorijos arba 46 proc. nuo žemės ūkio naudmenų. Vidutinis melioruotas plotas Lietuvoje yra 46 tūkst. ha, tad Vilniaus rajone nusausintos žemės rodiklio reikšmė yra žymiai mažesnė už Lietuvos vidurkį.

Vilniaus rajono savivaldybė 2018 m. atliko 57 km magistralinių griovių priežiūrą, suremontavo daugiau nei 4,7 km griovių, 0,3 km rinktuvų ir 9 pralaidas bei 1 tiltą. Taip pat buvo vykdoma 6 užtvankų priežiūra ir Pikeliškių vandens kėlimo stoties, nusausinančios beveik 141 ha plotą, eksploatacija.

Vilniaus rajono savivaldybė kasmet skiria vis daugiau nuosavų lėšų melioracijos avariniam gedimams pašalinti. Tuo tarpu valstybės dotacijos melioracijos statiniams neturi aiškios kaitos tendencijos. Kadangi savivaldybė nuo 2012 m. savo įnašą melioracijos statinių įrengimui ir palaikymui padidino beveik 7,5 karto (kasmet augant skiriamai sumai), jos santykinis indėlis į šią sritį išaugo nuo 16,3 proc. iki 42,6 proc.   

Siekdama užtikrinti svarbaus žemės ūkio sektoriaus vystymąsi, Vilniaus rajono savivaldybė skatina ir palaiko žemdirbystę, siekia išsaugoti geriausias ūkininkavimo tradicijas bei žemės ūkio verslo tvarumą. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės taryba ūkininkams teikia žemės mokesčių lengvatas:

  • Visi Vilniaus rajono gyventojai atleidžiami nuo mokesčio už 5 ha žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus plotus ir mėgėjų sodų) sklypus kaimo vietovėse ir 0,25 ha Nemenčinės mieste[3]. 2018 metais lengvatos dydis siekė 283 tūkst. Eur.
  • 2018 metais gyventojams 50 proc. sumažintas žemės mokestis už vieną namų valdos sklypą[4].

Taip pat verta pažymėti, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, kuri dėl sausros padarytos žalos atleido savo ūkininkus, deklaravusius pasėlius nuosavoje žemėje nuo žemės mokesčio. 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės taryba dėl sausros suteikė ūkininkams 94 tūkst. Eur lengvatą.

Socialiniai veiksniai

Demografinė situacija

Daugiau nei dešimt metų gyventojų skaičius Vilniaus rajone tendencingai didėja. Tiek Statistikos departamento prie LRV, tiek VĮ Registrų centro (vieninteliai subjektai akumuliuojantys ir skelbiantis duomenis apie gyventojų skaičių Lietuvos Respublikos teritoriniuose administraciniuose dariniuose) 2019 m. pradžios duomenimis (2019 m. sausio 1 d. duomenys, pateikiami Statistikos departamento prie LRV, skelbiami kaip išankstiniai),  gyventojų skaičius Vilniaus rajone per 2013 – 2018 m. laikotarpį išaugo daugiau nei 3,58 proc. Statistikos departamento duomenimis, 3,71 proc. Registrų duomenimis.

Gyventojų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje 2013-2019 m. pradžioje

Šaltinis: VĮ Registrų centras, Statistikos departamentas prie LRV

Statistikos departamento duomenimis (išankstiniais), 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus rajone gyveno 97 437 gyventojai, Gyventojų registro duomenimis, 2019 m sausio mėn. Vilniaus rajone gyveno 103 481 gyventojas.[5]

Pažymėtina, kad pagal gyventojų skaičių Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje, nusileidžianti tik 3 didžiųjų miestų savivaldybėms, ir apčiuopiamai lenkianti tokius socialinius – ekonominius centrus kaip Panevėžio miesto, Alytaus miesto ar Utenos savivaldybės, o pagal gyventojų skaičiaus augimo tempus nusileidžianti tik Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms[6].

2018 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojai sudarė 64,6 proc., vaikai (iki 15 metų amžiaus) – 17,6 proc., pensinio amžiaus žmonės – 17,7 proc. visų gyventojų. 2012–2018 m. savivaldybėje mažėjo vaikų iki 15 metų amžiaus, daugėjo darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų skaičiaus struktūroje. Gyventojų senėjimo tendencijos būdingos visai Lietuvos visuomenei.

Vertinant gyventojų skaičių atskirose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, Gyventojų registro 2019 m. pradžios duomenimis, didžiausiomis rajono seniūnijomis kelerius metus iš eilės išlieka Avižienių seniūnija, turinti 10 823 gyventojus (11,2 proc. metinis augimas), Nemėžio seniūnija, kurioje gyventojų skaičius siekia 9 384 asmenis (0,6 proc. metinis augimas), Zujūnų seniūnija, turinti 7 651 gyventoją (3,8 proc. metinis augimas) ir Pagirių seniūnija – 7 489 gyventoja (0,7 proc. metinis sumažėjimas). Mažiausiomis seniūnijomis pagal gyventojų skaičių, vadovaujantis 2019 m. pradžios duomenimis, laikytinos Buivydžių seniūnija (991 gyventojas), Medininkų seniūnija (1 207 gyventojai) ir Sužionių seniūnija (1 913 gyventojai). Pažymėtina, kad 429 asmenys 2019 m. pradžioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, nenurodant registracijos vietos (adreso), tačiau tokių asmenų skaičius per 2018 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai – 57,5 proc.

Gyventojų skaičius sparčiausiai augo arčiausiai sostinės esančiose Vilniaus rajono seniūnijose. Labiausiai gyventojų skaičius padidėjo Avižienių seniūnijoje, kur per 2018 m. įsikūrė dar 1 089 gyventojai, Riešės seniūnijoje, kur per 2018 m. įsikūrė 470 naujų gyventojų ir Zujūnų seniūnijoje – 283 nauji gyventojai.

Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gyventojų tankumas (gyventojų skaičius viename km2) Vilniaus rajono savivaldybėje 2018 m. pradžioje siekė 45,4[7] gyventojo/km2. Pagal šį rodiklį Vilniaus rajono savivaldybė pranoko gyventojų tankumą šalyje, kur jis siekė 43 gyventojus/km2 ir daugumos savivaldybių: tik 11 savivaldybių gyventojų tankumas buvo didesnis nei Vilniaus rajono savivaldybėje, tik 1 iš kurių yra rajono savivaldybė – Kauno rajono savivaldybėje, kurioje 1 km2 gyvena 61,9 gyventojo/km2.

2018 m. Vilniaus rajono savivaldybėje gimė 998[8] naujagimiai.[9] 2018 m., lyginant su 2012 m., gimusiųjų Vilniaus rajone skaičius sumažėjo 6,6 proc. Gimusiųjų skaičius 2012-2018 m. taip pat sumažėjo šalyje (7,4 proc.), kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) ir kitose žiedinėse savivaldybėse, išskyrus Kauno rajono savivaldybę (28,1 proc. augimas), ir Klaipėdos rajono savivaldybę (23,4 proc. augimas). Labiausiai gimstamumas sumažėjo Alytaus rajono savivaldybėje – 17,5 proc.

Mirusiųjų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje 2012-2018 m. mažėjo 4,8 proc. (nuo 1 196 iki 1 139[10] mirusiųjų). Mirusiųjų skaičius taip pat mažėjo šalyje (2,7 proc.), didesnėje dalyje Vilniaus apskrities savivaldybių (išskyrus Elektrėnų, Šalčininkų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybes) ir kitose žiedinėse savivaldybėse (išskyrus Kauno rajono savivaldybę). Tačiau skirtingai nei Vilniaus rajone, šiose savivaldybėse[11], kuriose mirusiųjų skaičius mažėja, gyventojų kaitos tendencijos yra neigiamos.

Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralią gyventojų kaitą. 2012-2018 m. laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybėje neigiama natūrali gyventojų kaita svyravo nuo -215 iki -78. Natūrali gyventojų kaita 2012-2018 m. taip pat buvo neigiama šalyje, visose Vilniaus apskrities savivaldybėse (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę, kurioje per nagrinėjamą 7 m. laikotarpį, akumuliuota natūralios kaitos rodiklio reikšmė pasiekė 6367 gyventojus) bei visose žiedinėse savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos rajono savivaldybę, kurioje per nagrinėjamą 7 m. laikotarpį, akumuliuota natūralios kaitos rodiklio reikšmė pasiekė 30 gyventojų).

Gimusieji, mirusieji ir natūrali gyventojų kaita Vilniaus rajono savivaldybėje 2012-2018 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Gyventojų skaičiaus mažėjimą, senstančią visuomenę nulemia ir migracija.

2018 m. iš Lietuvos išvyko, 33 206 asmenys, o atvyko – 28 914 žmonės. Neto migracija 2018 m. Lietuvoje siekė – 3 292.

Vertinant vietiniu lygmeniu apčiuopiamą įtaką gyventojų skaičiui daro ne tik išorinė migracinė bet vidinė. 2017 m. vidinės migracijos mastai šalyje pasiekė (gyvenamąją vietą vienoje savivaldybėje keitė į gyvenamąją vietą kitoje pakeitė) beveik 69,5 tūkst.

Vilniaus rajono savivaldybėje neto migracijos rodiklis 2011 – 2017 m. kito nuo -417 (2011 m.) iki +719 (2017 m.). Per 2017 m. iš Vilniaus rajono savivaldybės išvyko 3 958 asmenys, o atvyko – 4 677 asmenys. Vertinant Vilniaus apskritį, be Vilniaus rajono savivaldybės, teigiamas migracijos saldo 2017 m. buvo fiksuojamas tik Vilniaus miesto savivaldybėje ir (neženklus – 56 asmenys) Elektrėnų savivaldybėje. Vertinant žiedines savivaldybes, neigiamas neto migracijos rodiklis 2017 m. išliko Alytaus rajono ir Panevėžio rajono savivaldybėse. Tuo tarpu Kauno rajono, Šiaulių rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse neto migracijos rodiklis kaip ir Vilniaus rajono savivaldybėje yra teigiamas (2017 m. duomenimis).

Užimtumas ir darbo rinka

2017 m. užimtų gyventojų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje siekė 51,7 tūkst.

2011–2017 m. laikotarpiu užimtųjų skaičius Vilniaus rajone nuosekliai augo kiekvienais metais (nuo 41,3 tūkst.), o augimo tempas siekė 25,1 proc. Tuo pačiu metu Lietuvoje užimtųjų gyventojų skaičius išaugo 8,1 proc. Šis rodiklis didėjo ir visose žiedinėse savivaldybėse, bei visose Vilniaus apskrities savivaldybėse, išskyrus Elektrėnų savivaldybę, kurioje visą pastarųjų 7 m. laikotarpį nebuvo stebima nuoseklių šio rodiklio reikšmių kaitos tendencijų, o 2017 m. užimtų gyventojų skaičius buvo analogiškas 2011 m. užimtųjų skaičiui (11,2 tūkst.).

Lietuvos darbo biržos prie SADM duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje per 2018 m. metus buvo įregistruoti 9 136 bedarbiai. 2018 m. gruodžio mėn. pabaigai Vilniaus rajono teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 5 747 bedarbiai (823 iš jų registruoti per gruodžio mėnesį). Bedarbių, įregistruotų per metus, skaičius Vilniaus rajone 2012–2018 m. laikotarpiu turėjo tendenciją mažėti. Lyginant 2018 m. ir 2012 m. duomenis, šis rodiklis sumažėjo 25,1 proc. Lietuvoje, lyginant 2018 ir 2012 m. duomenis, bedarbių, įregistruotų per metus, skaičius sumažėjo 23,3 proc. Bedarbių, įregistruotų per metus, skaičius mažėjo ir visose žiedinėse savivaldybėse (sparčiausias bedarbių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas Klaipėdos rajono savivaldybėje – 73,6 proc.) bei kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse (sparčiausias bedarbių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas Klaipėdos rajono savivaldybėje – 36,1 proc.).

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (nedarbo lygis) Vilniaus rajono savivaldybėje 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje siekė 9,2 proc. ir buvo didesnis nei šalyje (8,9 proc.), bei dalyje žiedinių savivaldybių, išskyrus Alytaus rajono savivaldybę – 11 proc. ir Šiaulių rajono savivaldybę – 9,8 proc. Taip pat nedarbo lygis Vilniaus rajono savivaldybėje 2018 m. gruodžio mėn. buvo santykinai aukštas Vilniaus apskrities savivaldybių kontekste, Trakų, Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybėse nedarbo lygiui būnant apčiuopiamai mažesniu nei Vilniaus rajone, kuris labai neženkliai pagal bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį lenkia Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonų savivaldybes, kuriose rodiklio reikšmė 2018 m. gruodžio duomenimis svyruoja nuo 9,3 iki 9,5 proc., ir Ukmergės savivaldybę (11,3 proc.).

Nedarbo lygis Vilniaus rajono savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, 2012–2018 m. laikotarpiu tolygiai mažėjo. Šiuo laikotarpiu nedarbo lygis (vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) Vilniaus rajono savivaldybėje sumažėjo 5,9 proc. p. (40,3 proc.), šalyje – 3,2 proc. p (27,5 proc.). Iš visų žiedinių ir Vilniaus apskrities savivaldybių nedarbo lygio rodiklis sparčiau nei Vilniaus rajone mažėjo tik Alytaus rajono savivaldybėje – 8,1 proc. p. (27,5 proc.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, 2018 m. III ketv. duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje siekė 850,2 EUR, buvo mažesnis už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalyje (927,8 EUR), tačiau didžiausias iš visų žiedinių savivaldybių, išskyrus Kauno rajono savivaldybę (874 EUR) ir daugumą apskrities savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybes), taip pat tokių socialinių – ekonominių centrų kaip, pvz., Šiaulių miestas. Lyginant su 2012 m. III ketv. bruto darbo užmokestis Vilniaus rajono savivaldybėje augo dideliais tempais (58,6 proc.) ir viršijo šalies (51,9 proc.) bei visų žiedinių savivaldybių ir Vilniaus apskrities savivaldybių bruto darbo užmokesčio augimo tempus. 

Švietimas

Vilniaus rajono savivaldybėje 2018 m. pabaigoje veikė 39 savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos: iš jų 24 gimnazijos, 10 pagrindinių mokyklų, 1 pagrindinė mokykla-daugiafunkcinis centras, 2 pradinės mokyklos, 2 mokyklos-darželiai. 

Įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, kurio pagalba siekiama užtikrinti optimalų švietimo įstaigų tinklą ir švietimo išteklių efektyvų naudojimą, Vilniaus rajono savivaldybė kasmet tikslingai reorganizuoja savivaldybės švietimo įstaigų tinklą. Tokios pertvarkos paskirtis – užtikrinti pakankamą įvairaus lygmens formaliojo bei neformaliojo švietimo programų teikėjų skaičių, sudaryti palankias sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis, užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, kokybiško išsilavinimo įgijimą. Paskutiniai švietimo tinklo pertvarkos veiksmai buvo atlikti 2018 m., kai Vilniaus r. Mostiškių vaikų darželis buvo prijungtas prie Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro ir tapo Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo skyriumi, o Vilniaus r. Čekoniškių pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos ir tapo jos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriumi.

Vilniaus rajono savivaldybėje veikia 20 savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų (1 daugiafunkcis centras, 9 vaikų darželiai, 10 vaikų lopšelių-darželių), kuriose, skaičiuojant kartu su savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigomis, veikia 111 ikimokyklinio ugdymo grupių ir 65 priešmokyklinio ugdymo grupės.

2018–2019 m. m. Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi 2 079 vaikai, o priešmokyklinio ugdymo grupėse – 811 vaikų (iš viso 2 890 vaikų). Per paskutinius metus vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse skaičius nežymiai sumažėjo: 2017–2018 m. m. Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose ikimokyklinio ugdymo grupes lankė 2 194 vaikai, o priešmokyklinio ugdymo grupes – 714 vaikų (iš viso 2 908 vaikai). Tačiau lyginant su 2015–2016 m. m., vaikų skaičius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose padidėjo 25 vaikais (2015–2016 m. m. ikimokyklinio ugdymo grupes lankė 2 156 vaikai, priešmokyklinio ugdymo grupes –  709 vaikai).

Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos nuolat didina savo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pasiūlos apimtis. Tačiau, nepaisant to, kad vaikų, nepatekusių į ikimokyklinio ugdymo įstaigas,  mažėja, vietų Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose trukumas vis dar išlieka aktualia problema. Vilniaus rajone nuolat įsikuria jaunos šeimos, turinčios mažamečių vaikų, ypač seniūnijose, kurios yra arčiausiai Vilniaus miesto ribų. 2017 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, į Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas nepateko 376 vaikai, 2016 m. – 453 vaikai, o 2015 m. – 582 vaikai (per 3 metus nepatekusių vaikų skaičius sumažėjo 35,4 proc.). Sprendžiant šią problemą Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose atidaromos mišrios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, statomos naujos bei renovuojamos senos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o jų patalpose atidaromos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose veikia 111 ikimokyklinio ugdymo grupių ir 65 priešmokyklinio ugdymo grupės. 2015-2018 m. įsteigtos 7 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. Pvz., 2017 m. atidarytos 2 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniaus r. Riešės vaikų darželyje. Svarstoma galimybė įsteigti naują vaikų lopšelį-darželį, galėsiantį teikti paslaugas Riešės ir Avižienių seniūnijų gyventojams, kuriame veiktų 5 grupės[12] (100-ui vaikų), taip pat Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti projektą „Vilniaus r. Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželio ugdymo prieinamumo didinimas“, kuriuo remiantis Vilniaus r. Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželis turės naują priestatą, skirtą papildomoms 6 vaikų grupėms (100-ui vaikų) įsteigti.

Taip pat, siekdama užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, Vilniaus rajono savivaldybė visiems tėveliams Savivaldybės biudžeto lėšomis kompensuoja 30 proc. sumos už vaikų maitinimą, be to, Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatyti mažiausi mokesčiai už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reikmių tenkinimą (Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokestis vaiko ugdymo reikmėms tenkinti yra beveik 40 proc. mažesnis nei Vilniaus mieste).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas 2018–2019 m. m. lanko 7 557 mokiniai (2018 m. rugsėjo 1 d.), t.y. 12 mokinių daugiau nei 2017-2018 m. m. ir 16 mokinių daugiau nei 2016-2017 m. m. 

Tai reiškia kad pirmą kartą per ilgą laikotarpį, mokinių, lankančių Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas, skaičius didėja antrus metus iš eilės.

Taip pat augo bendras Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius, nes daugėjo vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (per pastaruosius 3 mokslo metus padaugėjo 80 vaikų).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje, nežiūrint mažėjimo tendencijų Vilniaus apskrities savivaldybėse (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) ir kitose žiedinėse Lietuvos savivaldybėse, bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius stabiliai auga jau 5 metus. Teigiamą stabilumą Vilniaus rajono savivaldybėje nulemia gyventojų skaičiaus didėjimas. Be to, mokiniai, atsižvelgiant į gyventojų populiaciją ir poreikius, yra ugdomi lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono savivaldybės mokiniai renkasi mokytis savo gyvenamojoje teritorijoje.

Brandos egzaminai ir jų rezultatai – svarbus rodiklis, atspindintis Vilniaus rajono savivaldybės švietimo sistemos efektyvumą bei ugdymo kokybę.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2018 m. brandos egzaminus laikė 630 Vilniaus rajono mokinių (iš jų: 532 – Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų dvyliktokai). Abiturientai dažniausiai rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų (anglų ir rusų), matematikos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. 2017 m. brandos egzaminus laikė 639 mokiniai iš visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių švietimo įstaigų, iš jų – 539 Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų dvyliktokai.

Pažymėtina, kad kiekvienais metais vis daugiau abiturientų iš Vilniaus rajono papildo Lietuvos „šimtukininkų“ sąrašą. 2018 m., lyginant su 2017 m., „šimtukininkų“ skaičius Vilniaus rajone beveik padvigubėjo. Maksimalų brandos egzaminų įvertinimą gavo net 52 Vilniaus rajono abiturientai. 2017 m. metais valstybinių egzaminų sesijos metu 100 balų pavyko gauti 29 abiturientams.

Į aukštąsias mokyklas 2018 metais įstojo 295 Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų abiturientai ir tai sudarė 56 proc. visų abiturientų. Iš jų 13 abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas užsienyje. 2017 metais į aukštąsias mokyklas įstojo 305 Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų abiturientai ir tai sudarė 59 proc. visų abiturientų, iš jų 18 abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas užsienyje.

2018 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinėse pareigose dirbo 1004 mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, 253 pedagoginiai darbuotojai ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei 89 pedagoginiai darbuotojai neformaliojo švietimo įstaigose.

Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2018 m. iš viso buvo atestuota 92,7 proc. mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, neformaliojo švietimo įstaigose – 97,8 proc. pedagoginių darbuotojų.

2018 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, kuris turėtų padėti jiems siekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų, panaudota 66,4 tūkst. eurų. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius teikė įvairiapusę metodinę pagalbą mokytojams ir vadovams organizuodamas įvairius pasitarimus, seminarus ir kitus renginius aktualiais švietimo klausimais. Iš viso 2018 m. buvo organizuotas 131 toks renginys (36 renginiais  daugiau nei buvo organizuota 2017 m.).

Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose kasmet auga mokinių, dalyvaujančių neformaliojo vaikų švietimo veiklose, skaičius. 

Vaikų neformalųjį švietimą Vilniaus rajono savivaldybėje užtikrina 1 muzikos mokykla, 2 meno mokyklos ir 1 sporto mokykla. Be to, įvairias neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniams siūlo visos savivaldybės švietimo įstaigos. Dauguma Vilniaus rajono savivaldybės ugdymo įstaigų 2018 m. išnaudojo Bendruosiuose ugdymo planuose neformaliajam švietimui skirtas valandas nuo 80 iki 100 procentų. Visose bendrojo ugdymo mokyklose veikia įvairios muzikos, šokių, dailės, dramos, sporto ir kitos neformaliojo ugdymo grupės.

Neformaliojo vaikų švietimo plėtotė yra vienas pagrindinių Vilniaus rajono savivaldybės švietimo prioritetų. 2018 m. II pusmetyje Vilniaus rajone buvo įgyvendinamos 78 neformaliojo vaikų švietimo programos pusšimtyje Vilniaus rajono savivaldybės švietimo ir kultūros įstaigų, jose dalyvavo 2 530 mokinių. Lyginant su 2015 m. II pusmečiu, mokinių, dalyvaujančių neformaliojo vaikų švietimo veiklose, skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus (2015 m. neformaliojo švietimo veiklose dalyvavo 471 mokinys). Populiariausios vaikų neformaliojo švietimo veiklos yra sportas, kalbos, menai (dailė, muzika, teatras, technologijos), choreografija ir šokis, informacinės technologijos ir techninė kūryba.

Tokios apimties neformalaus vaikų švietimo plėtra yra sąlygojama kryptingos Savivaldybės veiklos. Pavyzdžiui, skatindama vaikų neformalųjį ugdymą, Vilniaus rajono savivaldybė užtikrina prieinamas (vienas mažiausių šalyje) neformaliojo švietimo paslaugų kainas: Vilniaus rajone už meno ir muzikos mokyklų lankymą tėvai moka nuo 7,24 Eur per mėnesį (palyginimui, muzikos ir meno mokyklose mėnesinis mokestis Vilniuje siekia nuo 21,72 Eur), o Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos lankymas išvis yra nemokamas. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai plėtoja neformalaus švietimo infrastruktūrą: pvz., 2018 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos infrastruktūros modernizavimas“, kurio metu bus rekonstruotas nenaudojamas bendrabučio pastatas pritaikant meno mokyklos veiklai, Rudaminos vaikams bus suteikiamas kokybiškas meninis ugdymas bei vykdoma įvairi meninė veikla.

Efektyvaus ir kokybiško ugdymo proceso organizavimas nėra vienintelis Savivaldybės prioritetas švietimo srityje. Savivaldybė taip pat akcentuoja būtinybę stiprinti ugdymo individualizavimą, suteikti mokiniui mokymosi pagalbą.

Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Tarnybos tikslas – didinti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymo(si) veiksmingumą, psichologinį atsparumą teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms, mokytojams, vaikams, tėvams ir globėjams. Be to, užtikrinant įvairios ir efektyvios pagalbos mokiniui prieinamumą, savivaldybės ugdymo įstaigose steigiami logopedų, psichologų, socialinių, specialiųjų pedagogų bei mokytojų padėjėjų etatai. 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose dirbo 55 pagalbos mokiniui specialistai, beveik visose mokyklose įsteigti mokytojų padėjėjų etatai. Šie specialistai itin svarbūs teikiant kvalifikuotą pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams.

Jų kvalifikuota pagalba ypatingai aktuali Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigoms, kadangi jose nuolat didėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių bei psichologinių problemų, skaičius. 2018–2019 m. m. Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose buvo ugdoma 712 specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, kurie sudaro beveik 9 proc. viso mokinių skaičiaus, o 2017–2018 m. m. tokių mokinių skaičius siekė 461, o 2016–2017 m. m. – 430. Šią problemą atspindi ir specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo ir PPT teikiamų konsultacijų statistika. 2018 metais buvo atlikti 152  kompleksiniai vertinimai dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo, lyginant su 2017 m., tokių vertinimų skaičius išaugo 10 proc. Be to, 2018 metais PPT suteikė 1340 konsultacijų,  lyginant su 2017 m., konsultacijų skaičius išaugo 50 proc.

Savivaldybėje dirba Vaiko gerovės komisija, kurios pagrindinis siekis – padėti vaikui ugdytis teigiamus gyvenimo įgūdžius, sudaryti palankias ugdymo(-si) sąlygas. Prie mokinių visapusiško ugdymo taip pat reikšmingai prisideda Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, kuris aktyviai skatina Vilniaus rajono savivaldybės mokyklas dalyvauti prevencijos, socializacijos, partnerysčių, aktyvaus laisvalaikio, bendruomeniškumo projektinėje veikloje ir kt. panašiose iniciatyvose.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisas dėl smurto ir patyčių prevencijos mokyklose, įsigaliojusias nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kiekvienoje Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigoje yra sudarytos sąlygos kiekvienam mokiniui dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Prevencinės programos yra integruojamos į formaliojo ugdymo turinį, mokiniai ugdosi nuostatas atsispirti aplinkos spaudimui, atsakingai veikti ir numatyti savo elgesio padarinius, mokosi įveikti stresą, įgyja žinių apie savo asmenybę ir kt. 

Svarbu pabrėžti, kad Vilniaus rajono savivaldybėje švietimo sritis laikoma prioritetine sritimi. Jai finansuoti Savivaldybė skiria beveik pusę viso Savivaldybės biudžeto, didelį dėmesį telkiant saugiam vaikų vežiojimo organizavimui, kuriam kasmet skiriama apie 600 tūkst. Eur. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas švietimo įstaigų infrastruktūrai, saugios ir modernios ugdymo aplinkos kūrimui. Kiekvienais metais Savivaldybėje vykdomi visų tipų švietimo įstaigų pastatų išorės renovacijos bei vidaus patalpų modernizavimo darbai. Per 2015–2018 m. laikotarpį šiems darbams buvo skirta beveik 18 mln. Eur.

Sveikatos apsauga

Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, savivaldybės turi užtikrinti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir efektyvumą. Ypatingą aktualumą pirminė asmens sveikatos priežiūra įgauna rajonų savivaldybėse, tokiose kaip Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje nėra antrinio stacionarinio sveikatos priežiūros lygmens įstaigų. Todėl asmens sveikatos priežiūros problemų sprendimas yra išimtinė pirminės asmens sveikatos priežiūros srities prerogatyva.

Strateginiuose sveikatos priežiūros dokumentuose pabrėžiama, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos vis dar yra labiau orientuotos į sveikatos problemų sprendimą, o ne į sveikatos puoselėjimą ar išsaugojimą, tačiau didesnį dėmesį privalu skirti pirminei priežiūrai kaip veiksmingam prevenciniam ir profilaktiniam instrumentui.

Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia 2 viešosios įstaigos[13], 1 nevyriausybinė ir 2 privačios įstaigos:

·        VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, į kurios sudėtį įeina:

o   12 ambulatorijų,

o   4 bendrosios praktikos gydytojo kabinetai,

o   3 medicinos punktai,

o   3 odontologiniai kabinetai,

o   3 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės;

o   Greitosios medicinos pagalbos skyrius;

o   Psichikos sveikatos centras, kuriam priklauso Psichikos dienos stacionaras.

·        VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, kurios sudėtyje yra 2 bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, vienas medicinos punktas ir viena palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

·        AB Pagirių šiltnamiai.

·        UAB Riešės šeimos klinika.

·        V. Staliulionienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užtikrinamas savivaldybės, vykdančiai valstybės deleguotas funkcijas panaudojant skirtingus lėšų šaltinius (tame tarpe ir ES).

Vilniaus rajono savivaldybė užtikrina visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų teikimą Vilniaus rajono gyventojams. Šių funkcijų vykdymui sudaryta sutartis su Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuru. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos planas sudaromas atsižvelgiant į ankstesnių metų rajono stebėsenos ataskaitos rezultatus, išskiriant problemines sritis ir temas.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus rajone teikiamos savivaldybės įstaigų, o taip pat bendradarbiavimo, paslaugų teikimo ar kitų sutarčių pagrindu su kitų rajonų įstaigomis.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos rajono gyventojams teikiamos įvairiomis formomis: renginiai, konkursai, akcijos, seminarai, paskaitos.

Pagrindinis sveikatos priežiūros resursas yra kvalifikuotas sveikatos priežiūros personalas. Vilniaus rajono savivaldybėje šiuo metu pradeda ryškėti gydytojų trūkumo problema. Per 2012 – 2017 m. laikotarpį praktikuojančių gydytojų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje sumažėjo 5,7 proc., o santykinis praktikuojančių gydytojų skaičius, tenkantis 10 000-ių savivaldybės gyventojų[14] sumažėjo 6,2 proc. Tai reiškia, kad praktikuojančių gydytojų skaičius Vilniaus rajone mažėja greičiau nei auga rajono gyventojų skaičius (pažymint, kad Vilniaus rajono gyventojų skaičiaus augimo tempai yra vieni didžiausių šalyje). Nors praktikuojančių gydytojų santykinis skaičius Vilniaus rajone (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 10 000-ių savivaldybės gyventojų 2017 m. teko 12,1 praktikuojantys gydytojai) buvo didesnis nei kitose žiedinėse savivaldybėse (išskyrus Panevėžio rajoną, kuriame šis rodiklis siekė analogiškus 12,1 gydytojo), gydytojų skaičius savivaldybėje, net ir atsižvelgiant į antrinio lygmens stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų nebuvimą, yra nepakankamas, ypatingai Vilniaus apskrities ir jos savivaldybių, nė vienoje kurių santykinis gydytojų skaičius nebuvo toks mažas kaip Vilniaus rajono savivaldybėje, kontekste.

Ypač aktualus šis trūkumas yra vertinant šeimos gydytojų skaičių. Būtent šeimos gydytojai yra aktualiausias segmentas, kadangi antrinio lygmens stacionarinių įstaigų Vilniaus rajono savivaldybėje nėra. Nors šeimos gydytojų skaičius rajone yra didesnis nei daugumoje kitų lyginamųjų vienetų (Vilniaus apskrities ir kitose žiedinėse savivaldybėse, išskyrus Vilniaus miesto ir Panevėžio rajono savivaldybes), pastarųjų trijų metų laikotarpiu jis mažėja (2015 m. – 6,2  šeimos gydytojo, 2016 m. – 6,15 šeimos gydytojo, 2017 m. – 6,01 šeimos gydytojo 10 000-ių gyv.), be to, yra žymiai mažesnis už šalies rodiklį (7,8 – 10 000-ių gyv.).

Taip pat rajone fiksuojamas nepakankamas slaugytojų skaičius. Vilniaus rajone praktikuojančių slaugytojų ir akušerių skaičius, tenkantis 10 000-ių savivaldybės gyventojų, 2017 m. siekė 20,1. Nors šių specialistų skaičius pastaraisiais metais neturi aiškios kaitos tendencijos (2011 – 2014 m. laikotarpiu jų skaičius Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis nenuosekliai mažėjo, o 2014 – 2016 m. laikotarpiu – mažėjo, bet 2017 m. vėl pradėjo didėti), jų vis dar kritiškai nepakanka. Pavyzdžiui, nė vienoje kitoje Vilniaus apskrities savivaldybėje slaugytojų ir akušerių skaičius, tenkantis 10 000-ių gyventojų nebuvo mažesnis nei Vilniaus rajone, o vertinant kitas žiedines savivaldybes, mažesnis slaugytojų ir akušerių skaičius, tenkantis 10 000-ių gyventojų buvo tik Kauno rajono ir Alytaus rajono savivaldybėse. Tokios kategorijos medicininio personalo stygius atsispindi ir santykiniame slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičiuje, kurio reikšmė Vilniaus rajono savivaldybėje siekia 1,66, tuo tarpu daugumoje žiedinių (išskyrus Kauno rajono savivaldybę) ar Vilniaus apskrities savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) šis skaičius yra didesnis nei 2.

Vilniaus rajone taip pat stebimas nepakankamas gydytojų specialistų skaičius. Šiame kontekste išskirtini kardiologai, neurologai ir okulistai.

Tokia kvalifikuoto sveikatos priežiūros personalo kiekybinio nepakankamumo problema nulėmė, jog nepaisant statistiškai nedažno lankymosi pas gydytojus (Remiantis Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centro 2017 m. duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės gyventojai pas gydytojus lankėsi rečiau nei šalies gyventojai: 2017 m. 1-am savivaldybės gyventojui teko 7,9 apsilankymai pas gydytojus, kai tuo tarpu šalies rodiklis siekė 9,1), pastaraisiais metais stebimas apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiaus augimas.

Tačiau tuo pat metu šeimos gydytojams deleguojama vis daugiau funkcijų, todėl gydytojai turi santykinai dideles apylinkes, kas neigimai įtakoja jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Šiuo atveju privalu pastebėti, kad disponuojamo personalo aukštos kvalifikacijos dėka šis neigiamas poveikis yra dalinai niveliuojamas ir Savivaldybei pavaldžių stacionarias asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis 2016 m. duomenimis yra aukštesnis nei Lietuvoje (4 proc.)[15]. Didele dalimi tai yra sąlygota, to, kad Vilniaus rajono centrinė poliklinika yra daugiafunkcinė sveikatos priežiūros organizacija, sugebanti patenkinti įvairaus lygmens ir srities sveikatos priežiūros poreikį, iš kitos pusės, konstatuotina, kad pirminio lygmens priežiūros įstaigų skaičius rajone yra optimalus, o išdėstymas ir aprėptis – pakankami ir efektyvūs.

Vertinant Vilniaus rajono gyventojų sveikatos būklę, pastebėtina, kad bendras sergamumas Vilniaus rajono savivaldybėje 2017 m. siekė 1330/1000-iui gyventojų ir buvo mažesnis nei šalyje (šalies rodiklis – 1693,2 1 000-iui gyventojų) ar bet kurioje kitoje žiedinėje savivaldybėje.

Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė turi specifinių probleminių sergamumo sričių, pvz., 2017 m. sergamumas ŽIV Vilniaus rajone buvo didesnis nei bendrai visoje Lietuvoje, o lyginant su 2015 m., sergamumas padidėjo dvigubai – nuo 5,24 atv. 100 000 gyv. iki 12,47 atv. 100 000 gyv. Bendras sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis Vilniaus rajone 2017 m. siekė 4,1 atv. 10 000 gyv. (Respublikoje – 3,1 atv. 10 000 gyv.).

Tarp kitų aktualių sveikatos priežiūros problemų paminėtinos su narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimu susijusios problemos (pvz., 2017 m. Vilniaus rajone mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis ir pagal šį mirtingumo rodiklį pateko į ketvirtą vietą, o mirtingumo nuo narkotikų lemtų priežasčių rodiklis Vilniaus rajone 2017 m. buvo 2,1 karto didesnis nei Lietuvoje). Taip pat visoms šalies kaimo gyvenamosioms vietovėms būdingos problemos, susijusios su daugelio gyvenviečių demografinėmis problemomis. Jeigu vaistų geografinio prieinamumo problema yra sprendžiama ambulatorinės sveikatos priežiūros subjektams sąveikaujant su privačiais vaistų tiekimo subjektais (2018 m. buvo tęsiama sutartis su privačiu subjektu dėl kaimo vietovių gyventojų aprūpinimo vaistais per pirminės asmens sveikatos priežiūros subjektus (11 vietų)) bei nereceptinių preparatų pasiūla mažmeninės prekybos vietose, tai sveikatos priežiūros infrastruktūros efektyvumo problema išlieka aktuali. Pvz., 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė skyrė dotacijas dalies rajono kaimo gyvenamųjų vietovių ambulatorinės sveikatos priežiūros subjektų komunalinių išlaidų padengimui, o demografinės tendencijos rodo, kad tokiose gyvenvietėse kaip Lavoriškės, Mickūnai ar Medininkai sveikatos priežiūros infrastruktūros išlaikymo problema išliks, be to, dažnai viešoji infrastruktūra nėra pajėgi atlaikyti privačių paslaugų teikėjų konkurencijos. Nepaisant to, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą, savivaldybė ir toliau privalo dotuoti šias paslaugas ir infrastruktūrą, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

Suprasdami šių problemų sudėtingumą ir standartinių sprendimų nepritaikomumą bei išteklių ribotumo problemą, atsakingi Vilniaus rajono sveikatos priežiūros subjektai (pirmiausia – Vilniaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ir jiems talkinantys su sveikatos priežiūra tiesiogiai nesusiję subjektai) ne tik pagal galimybes didina sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą, pvz., 2017 m. padidėjo medicinos psichologų teikiamų paslaugų, psichikos dienos stacionaro paslaugų prieinamumas, tačiau aktyviai vykdo prevencinę ir profilaktinę veiklą, kuri mažina poreiki sveikatos priežiūros paslaugoms.

2018 m. sėkmingai buvo ir bus toliau vykdomos visuomenės sveikatos rėmimo programos bei projektai.

Tikslinga veikla yra palyginti rezultatyvi. Pvz., 2017 m. savivaldybėje nei vienam vaikui nebuvo nustatyta tuberkuliozė, tuo tarpu, palyginimui, 2016 m. tuberkulioze sirgo 5 vaikai.

Be to, aktyvūs sveikatos priežiūros įstaigų veiksmai sąlygoja tai, kad išvengiamų hospitalizavimų rodiklis yra žymiai geresnis už Lietuvos vidurkį. 2017 m. išvengiamų hospitalizavimų skaičius 1 000 gyventojų Vilniaus rajone siekė 20,9 (Lietuvoje – 33,1) ir buvo 0,5 atvejo mažesnis nei 2016 m.

Sergamumui mažinti bei pacientų gyvenimo kokybei gerinti kasmet vykdomos prevencinės (5[16]), profilaktikos programos, finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, Visuomenės sveikatos rėmimo programos biudžetų.

Tačiau privalu pažymėti, kad savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų pastangoms profilaktikos ir prevencijos srityje nėra suformuojama pakankama paklausos bazė. Pvz., 2017 m. Higienos instituto duomenimis[17] Vilniaus rajono savivaldybėje asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje dalyvavo 38,1 proc. (šalyje – 40,8 proc.) tikslinės populiacijos, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje – 45,8 proc. (šalyje – 52,8 proc.) tikslinės populiacijos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje – 42,9 proc. (šalyje – 48,6 proc.) tikslinės populiacijos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018 m. duomenimis Vilniaus rajone dalyvavusių prevencinėse programose gyventojų dalis padidėjo, lyginant su 2017 m.: asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje dalyvavo 41,9 proc. tikslinės populiacijos; gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje – 69,1 proc. tikslinės populiacijos; atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje – 43,3 proc. tikslinės populiacijos.

Dalinai nepakankamas prevencinių ir profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų paklausos lygis sąlygojo tą faktą, kad išvengiamas mirtingumas, t.y. mirtingumas nulemtas ligų ar būklių, kurių galima išvengti taikant efektyvias prevencines, diagnostikos ir gydymo priemones, Vilniaus rajone yra prastesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, 2017 m. duomenimis jis siekė 36,7 ir buvo 16 proc. didesnis už šalies vidurkį. 2017 m. Lietuvoje 31,7 proc. visų mirčių buvo galima išvengti, o išvengiamas mirtingumas 2016 m. lyginant su 2015 m., sumažėjo 3,1 proc. punkto, tuo tarpi Vilniaus rajono savivaldybėje sumažėjo 1,5 proc. punkto.

Dėsninga, kad mirtingumas, kaip ir sergamumas, Vilniaus rajone pasižymi specifiniais bruožais, išskiriančiais Vilniaus rajono savivaldybę iš bendro šalies konteksto. Pvz., 2017 m. duomenimis, Vilniaus rajone buvo fiksuojamas apčiuopiamai mažesnis nei šalyje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (100 000 Vilniaus rajono gyventojų 2017 m. teko 614,0 atv., o šalyje – 795,9 atv.).

Vilniaus rajono savivaldybė pagal galimybes plėtoja sveikatos priežiūros veiklą ir formuoja bazę sveikatos stiprinimui, kasmet skiriamos lėšos ambulatorijų, BPG kabinetų komunalinėms ir transporto išlaidoms dengti, ilgalaikio turto įsigijimui, remontams, rezidentų ruošimui, o 2018 m. pradžioje buvo priimtas sprendimas pritarti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo Vilniaus rajono viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018-2019 metų programai, kuria skirtos lėšos (226 tūkst. Eur) šeimos gydytojų atlyginimams padidinti bei kitoms reikmėms (pvz., gydytojų rezidentų ruošimui), viso 2018 m. skiriant daugiau nei 677 tūkst. Eur.

Be to, buvo pradėti įgyvendinti nauji projektai, skirti sveikatos priežiūros gerinimui, pvz., Projektas „Ambulatorinių kardiologijos paslaugų technologijų atnaujinimas VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje“, kuriuo siekiama gerinti VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikiamų specializuotų ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, arba ,,Greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumo gerinimas Vilniaus ir Ašmenos rajonų pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, ,,Pirminės asmens sveikatos priežiūros efektyvumo didinimas Vilniaus rajone“, ,,Pirminės asmens sveikatos priežiūros efektyvumo didinimas VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje“, „Odontologinė pagalba žmonėms su negalia namuose“ ir kt.

Tokio tipo tikslinių ir kryptingų administracinių, projektinių ir finansinių veiksmų dėka per 2018 m. Vilniaus rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse padidintas paliatyvios pagalbos lovų skaičius iki 10-ties, buvo aktyviai remiamos gydytojų studentų-rezidentų (kardiologo ir neurologo) studijos, pagerėjo Psichikos sveikatos centro medicinos psichologų, psichikos sveikatos slaugytojų, socialinių darbuotojų teikiamų paslaugų prieinamumas gyventojams.

Tikimasi, kad tikslingi veiksmai šia kryptimi padės greičiau ir efektyviau pagerinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Vilniaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Tačiau siekiant pagerinti esamą situaciją, Vilniaus rajono savivaldybėje be einamųjų išlaidų finansavimo didinimo privalu didesnį dėmesį skirti akcentuotoms problemoms:

·        ŽIV, lytiškai plintančių ligų ir su alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu susijusioms  problemoms;

·        Gyventojų švietimui sveikatos išsaugojimo klausimais, sveikos gyvensenos populiarinimui, reguliarios sveikatos patikros skatinimui;

·        Prevencinės ir profilaktinės veiklos plėtojimui, didinant profilaktinių programų įgyvendinimo mastus bei aprėptis ir vakcinacijos apimtis;

·        Visų sektorių specialistų, dalyvaujančių sveikatingumo didinimo veikloje, kvalifikacijos sveikatos stiprinimo srityje, didinimui;

·        Tęsti programą „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (šeimos gydytojų) prieinamumo gerinimo Vilniaus rajono viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ ir 2020 - 2021 metais;

·        Tęsti gydytojų rezidentų studijų rėmimo programų vykdymą bei ieškoti būdų pritraukti gydytojus specialistus. 

Socialinė apsauga

Vilniaus rajono savivaldybė analizuoja įvairių visuomenės grupių poreikius socialinėms paslaugoms bei piniginei socialinei paramai, nustato socialinių paslaugų plėtros prioritetus, skiria reikalingas paslaugas ir paramą. Kompleksiškai teikiamos socialinės paslaugos ir piniginė socialinė parama užtikrina asmenų priklausomumo (nesavarankiškumo) prevenciją, padeda asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų atkurti (įgyti) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Pagrindinis socialinių paslaugų organizatorius Vilniaus rajone yra Vilniaus rajono savivaldybė, o socialines paslaugas, skirtas šeimoms ir vaikams, administruoja savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius, suaugusiems asmenims - Socialinės rūpybos skyrius. Paslaugas rajone teikia biudžetinės, viešosios įstaigos, nevyriausybinės ir kitos organizacijos. Socialinės paslaugos organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis kasmet rengiamu Vilniaus rajono savivaldybės socialinių paslaugų planu, kurį tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

2018 metų pabaigoje socialines paslaugas rajono gyventojams teikė 6 savivaldybės įsteigtos socialinių paslaugų įstaigos: Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centras, Paberžės socialinės globos namai, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras ir Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras.

2017 m. duomenimis, įvairias socialines paslaugas įvairių grupių asmenims iš viso teikė 32[18] skirtingos organizacijos.

Vilniaus rajono savivaldybė socialines paslaugas teikia socialinę atskirtį išgyvenusiems asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, be tėvų globos likusiems vaikams, socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir vaikams, vaikams ir neįgaliesiems vaikams.

2013–2018 m. laikotarpiu socialinių pašalpų gavėjų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje, kaip ir šalyje bei visose žiedinėse savivaldybėse, mažėjo. 2018 m. lyginant su 2013 m. duomenimis, socialinių pašalpų gavėjų skaičius Vilniaus rajone sumažėjo 63,9 proc. (nuo 6 909 asmenų, gavusių pašalpą 2013 m., iki 2 491 asmenų, gavusių pašalpą 2018 m.). Šalyje pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 62,5 proc. Iš kitų žiedinių savivaldybių šis rodiklis labiausiai sumažėjo Alytaus rajono savivaldybėje – 75,2 proc., o iš kitų Vilniaus apskrities savivaldybių šis rodiklis labiausiai sumažėjo Švenčionių rajono savivaldybėje – 74,3 proc. 

Kadangi mažėja socialinių pašalpų gavėjų skaičius, lėšos, skiriamos piniginei socialinei paramai mokėti, taip pat mažėja. 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms siekė 2 604,13 tūkst. Eur. 2013–2018 m. laikotarpiu išlaidos socialinėms pašalpoms Vilniaus rajono savivaldybėje sumažėjo 54,2 proc. (2013 m. 5 688,4 tūkst. Eur), kaip ir šalyje. Panašiu tempu (nuo 38 iki 69 proc.) šis rodiklis mažėjo ir žiedinėse savivaldybėse bei kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse (nuo 49 iki 67 proc.).

Daugiausiai Vilniaus rajono gyventojams suteikta bendrųjų socialinių paslaugų. Bendrosios paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose, Socialinės rūpybos skyriuje ir seniūnijose. Seniūnijose jų suteikiama daugiausia, nes jos yra arčiausiai paslaugų gavėjų gyvenamosios vietos.

Vilniaus rajone taip pat teikiamos specialiosios paslaugos – socialinė priežiūra (pagalba į namus, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apgyvendinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose bei institucijoje) ir socialinė globa (dienos socialinė globa institucijoje ir asmens namuose, trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa).

2017 m. rugsėjį, plečiant socialinių paslaugų infrastruktūrą bei didinant socialinių paslaugų įvairovę, priimtas sprendimas įsteigti Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centrą, kurio pagrindiniai tikslai – vykdyti įvairias socialines programas ir teikti gyventojams socialines paslaugas, užtikrinant gyvybiškai būtinų bendruomenės narių poreikių tenkinimą, padedant asmenims spręsti iškilusias socialines problemas; sudarant būtiniausias, žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti, padedant jiems integruotis į visuomenę; sudarant sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį. Centras pradėjo savo veiklą 2018 m. balandį ir šiandien yra didžiausia socialinės priežiūros įstaiga visame rajone, teikianti bendrąsias socialines paslaugas (informavimas; konsultavimas; tarpininkavimas ir atstovavimas; parama maisto produktais labiausiai skurstantiems asmenims; sociokultūrinės paslaugos; kitos bendrosios socialinės paslaugos), specialiąsias socialines paslaugas (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims, šeimoms ir vaikams, atsidūrusiems krizinėje situacijoje; pagalba asmens namuose senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia; rajono neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis organizavimas; vaiko ir jį auginančių (-io) ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) atvejo vadybos organizavimas ir koordinavimas).

Pagalbos į namus paslaugos teikiamos asmens namuose, padedant asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, namų ruošoje, ūkio darbuose, rūpinantis sveikata, organizuojant maitinimą, kt. 2018 m. šios paslaugos buvo teikiamos 64 asmenims (šeimoms). Pagalbos į namus paslaugas teikė 14 lankomosios priežiūros darbuotojų. Pagrindiniai pagalbos į namus paslaugų gavėjai yra senyvo amžiaus asmenys ir suaugę neįgalūs asmenys, turintys fizinę negalią. Šiai paslaugai teikti kai kuriose seniūnijose trūksta lankomosios priežiūros darbuotojų. Nevisiškai patenkinamas poreikis šiai paslaugai Zujūnų, Pagirių, Avižienų, Riešės seniūnijose.

Savivaldybėje teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos asmenims, dėl patirto smurto, prievartos ar kitų priežasčių laikinai negalintiems naudotis savo gyvenamąja vieta. 2017 m. šios paslaugos buvo teikiamos 32[19] asmenims (šeimoms). Pastebėta, kad daugeliu atvejų  laikinas apgyvendinimas neišsprendžia šių asmenų (šeimų) apsirūpinimo būstu klausimo, nes tokiems asmenims (šeimoms) labiau reikalingos ne socialinės paslaugos, jiems reikalingas būstas. Tačiau yra šeimų, kurios po teikiamų paslaugų išmoko savarankiškumo ir gebėjimo integruotis į visuomenę. Šiuo metu laikinojo apgyvendinimo paslaugas teikia Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras ir savarankiško gyvenimo namai „Po vienu stogu“. Daugiausiai laikinai apgyvendinamos socialinę riziką patiriančios šeimos, auginančios vaikus, ar socialinę riziką patyrę suaugę asmenys.

Neabejotinai, viena svarbiausiu sričių – vaikų globa. 2019 m. sausio mėn. duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje buvo globojami (rūpinami) 273 vaikai: iš jų 172 vaikai globojami giminystės ryšiais susijusiose šeimose, 9 – šeimynose, 1 – budinčių globotojų šeimoje, 91 –globojami institucijoje.

Savivaldybėje yra pasirašytos sutartys, dėl paslaugų sulaukusiems pilnametystės likusiems be tėvų globos vaikams, kurie dar mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Teikiant šią „palydėjimo“ paslaugą, vaikai, socialinio darbuotojo padedami, ruošiami savarankiškam gyvenimui: ugdo ir vysto savo gebėjimus, ekonominį savarankiškumą, nuosekliai integruojasi į visuomenę. Palydėjimo paslaugos organizuojamos ir teikiamos vaikų globos namuose, kuriuose vaikai apgyvendinti socialinei globai gauti, iki jie įgis vidurinio išsilavinimo atestatą.

2018 m. Vilniaus rajone dienos socialinės globos institucijoje paslaugas 41 asmeniui teikė Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Čia teikiama ne tik dienos socialinė globa, bet ir bendrosios paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas bei sociokultūrinės paslaugos). Poreikis dienos socialinės globos paslaugoms institucijoje yra tenkinamas papildomai perkant šias paslaugas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centruose „Viltis“, „Vilties akimirka“, VšĮ „CSI Vilnius“, VšĮ Markučių dienos veiklos centre ir Vilniaus Verkių mokykloje – daugiafunkciame centre.

Viena iš alternatyvių socialinės globos paslaugų rūšių yra dienos socialinė globa asmens namuose. 2016 metais Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centre buvo įkurtas Integralios pagalbos padalinys, teikiantis dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas. Tai labai efektyvi paslauga iš dalies ar visiškai nesavarankiškiems rajono gyventojams, kurių artimieji dirba, ar dėl kitų priežasčių negali slaugyti neįgalių artimųjų. Teikiant šias paslaugas neįgaliesiems suteikiama galimybė gyventi savo artimojoje aplinkoje, savo namuose, o suaugę šeimos nariai, prižiūrintys savo artimuosius, gali derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. 2018 metais šią paslaugą gavo 56 neįgalieji asmenys.

Trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims teikiama Paberžės socialinės globos namuose. 2018 m. čia gyveno 47 senyvo amžiaus ir suaugę neįgalūs rajono gyventojai.

Dėl gyventojų pasirinkimo apsigyventi konkrečioje socialinės globos įstaigoje bei socialinės globos paslaugų specifikos 2018 m. 140 suaugusiam neįgaliajam ir senyvo amžiaus asmeniui socialinės globos paslaugos buvo perkamos ne Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančiose socialinės globos įstaigose.

Trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos nesavarankiškiems asmenims, turintiems fizinę negalią, kuriems reikalinga kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Kadangi vis daugiau suaugusių vaikų neturi galimybės prižiūrėti savo senyvo amžiaus tėvų (išvyksta gyventi ir dirbti į kitas šalis ir kt.), reikalinga socialinės globos įstaigų plėtra. Taip pat nuolat didėja ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikis asmenims, turintiems proto ar psichinę negalią. Šias paslaugas savivaldybė perka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume esančiuose socialinės globos namuose.

Ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams 2018 m.  buvo teikiamos 20 likusių be tėvų globos vaikų, kurios buvo perkamos vaikų globos įstaigose. Trumpalaikės socialinės globos paslaugos buvo suteiktos 50 vaikų, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), arba laikinai apgyvendinami vaikai, kol sprendžiamas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.

Savivaldybėje be globos šeimoje propagavimo, vaikus globojančių šeimų paieškos, rengimo būti globėjais, jų mokymo organizuojant tęstinius mokymus bei globos įvertinimą, yra sukurta moderni dviejų socialinių įstaigų bazė, užtikrinanti nuoseklią ir kokybišką pagalbą vaikui ir jo šeimai: Šeimos ir vaiko gerovės centras (atskiruose nameliuose šeimyniniu principu, gali būti apgyvendintos 2 šeimynos (po 8 vaikus), prie jo taip pat veikia pagalbos šeimai padalinys bei vaikų dienos centras, ir Šeimos ir vaiko krizių centras, kurio prioritetas yra grąžinti vaiką į šeimą (veiklą pradėjo 2011 metais, teikė trumpalaikę socialinę globą daugiau nei 20 vaikų). Nuo 2018 m. Krizių centre veikia 5 padaliniai: Intensyvios krizių įveikimo pagalbos padalinys, teikiantis kompleksinę pagalbą šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, laikino apnakvindinimo ir  laikino apgyvendinimo paslaugas asmenims krizių atvejais ar dėl šeimoje iškilusių problemų, dėl kurių atsiranda grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, siekiant integruoti juos į visuomenę, Vaikų dienos centras „Draugystės namai“, teikiantis pedagogines, socialines ir psichologines paslaugas vaikams dienos metu, Pagalbos šeimai padalinys, teikiantis socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, sociokultūrines paslaugas, socialinę - psichologinę pagalbą socialinės rizikos ir socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms bei asmenims, siekiant grąžinti gebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis į šeimą ir visuomenę bei pagalbą globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams, 2 Bendruomeniniai vaikų globos namai Kalveliuose, teikiantys trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą vaikams, likusiems be tėvų globos, ir vaikams, patyrusiems socialinę riziką. Šeimos ir vaiko gerovės centras ir Šeimos ir vaiko krizių centras vykdo Globos centro funkcijas.

Atlikus socialinių paslaugų teikimo Vilniaus rajone analizę galima teigti, jog Vilniaus rajone yra sukurta gera socialinių paslaugų infrastruktūros sistema, o socialinės paslaugos, siekiant patenkinti gyventojų poreikius, rajone teikiamos įvairioms asmenų grupėms.

Tačiau norint užtikrinti didesnę atitiktį socialiai pažeidžiamų asmenų poreikiams ir lūkesčiams, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir socialinių paslaugų teikėjai nuolat deda pastangas ir formuoja prielaidas kokybinei ir kiekybinei socialinių paslaugų plėtrai.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama gerinti Vilniaus rajono neįgaliųjų socialinę integraciją į visuomenę, vykdo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų atrankas ir svariai prisideda prie šių projektų finansavimo, pati įgyvendina atitinkamus projektus, pvz., Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“, kurio rėmuose vykdomi pozityvios tėvystės mokymai, teikiamos psichologo konsultacijos, vykdoma mediacija ir vaikų priežiūra.

Be to, Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti tinkamą vaikų globos procesą, 2018 m. patvirtino Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo Vilniaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašą, kuriuo siekiama užtikrinti darnią aplinką ir gyvenimo sąlygas vaikui (neįgaliam vaikui) augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų, įtėvių šeimynose.

2018 m. buvo nuspręsta vietoje Vaikų teisių apsaugos skyriaus  įsteigti naują Vilniaus rajono savivaldybės administracijos padalinį – Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių, pradėjusį veikti 2019 m. sausio 1 d. Pagrindinis skyriaus tikslas – spręsti Vilniaus rajono šeimų socialines problemas ir padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams organizuojant ir teikiant socialines paslaugas šeimai ir vaikui; rūpinantis socialinių paslaugų šeimai ir vaikui infrastruktūros plėtra; rengiant socialinių paslaugų šeimai ir vaikui teikimo programas ir projektus, organizuojant bei kontroliuojant jų vykdymą, kuriant institucinės vaikų globos pertvarkai reikalingas sąlygas, didinant socialinių paslaugų prieinamumą šeimoms. Be to, viena iš svarbiausių Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus funkcijų – rūpintis vaikais, likusiais be tėvų globos.

Pažymėtina, kad socialinių paslaugų vystymas Vilniaus rajone yra tikslingas procesas, pasižymintis aiškia perspektyvine orientacija, pavyzdžiui, 2018 m. siekiant užtikrinti vaikų gerovę, saugumą ir sąlygas kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti šeimai artimoje aplinkoje, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrui perduotas būstas bendruomeniniams vaikų globos namams, kuriuose paslaugą gaus iki 10 vaikų. Užtikrinant tokios plėtros tęstinumą, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras planuoja įsteigti Grupinius gyvenimo namus vaikams ir jaunimui su negalia, kuriuose bus sudarytos sąlygos gauti socialinės globos, užimtumo, ugdymo ir kitas reikalingas paslaugas bendruomenėje. Juose galės gyventi iki 10 neįgalių vaikų, kuriems bus sudarytos namų aplinkai artimos sąlygos, pagerintos jų galimybės pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Taip pat 2018 m. Savivaldybė pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinės globos namų senyvo amžiaus žmonėms įrengimas Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Didžiosios Kuosinės kaime“, kurio įgyvendinimo metu planuojama įrengti ilgalaikės socialinės globos namus ir sukurti naujas 26 vietos socialinių paslaugų gavėjams.

Atsižvelgiant į Vilniaus rajono socialinę ir demografinę situaciją, išskiriamos šios prioritetinės socialinių paslaugų plėtros kryptys:

·         institucinės globos likusiems be tėvų globos vaikams pertvarka;

·         paslaugų socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (patyrusiems socialinę riziką vaikams, suaugusiems ir šeimoms) plėtra;

·         neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas;

·         teikiamų socialinių paslaugų rūšių plėtra.

Prioritetinėmis paslaugų gavėjų grupėmis laikytinos: asmenys su sunkia negalia, vieniši senyvo amžiaus ar neįgalūs asmenys, be tėvų globos likę vaikai, šeimos, patyrusios socialinę riziką ir jose augantys vaikai. 

Kultūra

Kultūrinis Vilniaus rajono gyvenimas yra labai aktyvus, o kultūros sektoriaus raida aktyvi, kryptinga ir įvairiapusė. Kultūros plėtra, tradicijų gaivinimas, dėmesys ne tik materialiniams, bet ir dvasiniams turtams, asmenybių ugdymui, jautrumo ir pagarbos žmogui skiepijimas, kultūrinės veiklos pagalba, yra itin reikšmingi prioritetai, kurie didžia dalimi daro teigiamą įtaką ir sąlygoja rajono socialinių, ekonominių problemų sprendimus.

Šiuo metu Vilniaus rajone veikia 2 daugiafunkciniai kultūros centrai, kurie sudaro rajono kultūrinio gyvenimo šerdį: Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras (turi 15 skyrių, įskaitant centrinį) ir Rudaminos daugiafunkcinis kultūros centras (turi 15 skyrių, įskaitant centrinį). 

2017 metais daugiafunkciniuose kultūros centruose ir jų filialuose meninės saviraiškos pomėgį 74 mėgėjų meno kolektyvuose atrado 1370 dalyviai, iš jų – 28 vaikų ir jaunimo kolektyvuose, būreliuose studijose užsiėmimus lankė 768 lankytojai. Mėgėjų meno kolektyvų jėgomis kultūros centruose surengti 135 kultūriniai renginiai (koncertai, spektakliai), juose apsilankė 16212 lankytojų. Rajono mėgėjų meno kolektyvai savo meninėmis programomis 207 kartus džiugino kaimyninių rajonų ir Lietuvos žiūrovus bei klausytojus, suorganizuota 31 koncertinė išvyka į užsienį. Kultūros centruose bei jų skyriuose pravesti 68 edukaciniai užsiėmimai, kuriuose apsilankė 2218 dalyvių. Surengti kiti valstybinių švenčių bei datų minėjimai, kalendorinės šventės, pramoginiai koncertai, iš viso 866 renginiai, kuriuose dalyvavo 84603 žiūrovai.

Palyginimui, paskutinių, 2018 metų rodikliai. Kultūros centruose veikė 72 mėgėjų meno kolektyvai, būreliai, studijos, juos lankė 1567 lankytojai, iš to skaičiaus – 30 kolektyvų, būrelių, studijų, klubų buvo skirti vaikams ir jaunimui. Juos lankė 843 dalyviai.  Kultūros centruose veikiančių meno kolektyvų jėgomis surengti  164 koncertai, spektakliai, kuriuos stebėjo 19662 žiūrovai. Rajono mėgėjų meno kolektyvai 173 kartus surengė koncertus ir pasirodymus kaimyniniuose rajonuose ir visoje Lietuvoje, organizuotos  48 koncertinės išvykos į užsienį. Kultūros centruose ir jų skyriuose surengtos 56 tautodailės, amatų ir rankdarbių parodos, kurias aplankė 4101 lankytojas, pravesta 60 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 2426 lankytojai. Iš viso daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai per 2018 metus surengė 762 kultūrinius renginius, kurių žiūrovų skaičius buvo rekordinis – 113227.

Vilniaus rajono savivaldybėje gyventojų kultūrinius-informacinius poreikius taip pat tenkina Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka (toliau – Centrinė biblioteka), kurios sistemą sudaro: Centrinė biblioteka ir 42 struktūriniai padaliniai, kuriuos sukauptas daugiau nei 1/3 mln. egzempliorių apimties dokumentų fondas. Tai yra didžiausias bibliotekų tinklas visoje Lietuvoje.

Vilniaus rajono savivaldybė turi didžiausią bibliotekų tinklą Lietuvoje. 2017 m. bibliotekų paslaugomis naudojosi 9 341 (2016 m. buvo 9545) skaitytojai, išduota 150794 egz. spaudinių (2016 m. buvo išduota 157535), bibliotekose lankytasi 76 250 kartus (2016 m. buvo 76140). Vilniaus rajono savivaldybės vartotojai pasinaudodami Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos infrastruktūra prie interneto jungėsi (interneto seansų skaičius siekė) 22480 kartus (palyginimui, 2016 m. 34861 kartų). Bibliotekose organizuoti 1084 renginiai (palyginimui, 2016 m. 930), juose apsilankė 20 225 lankytojas (45 proc. šio skaičiaus sudarė vaikai).

2017 m. buvo pagerinta patalpų būklė Marijampolio, Pagirių, Parudaminio, Kabiškių, Kasmiškių struktūriniuose padaliniuose, daliai padalinių buvo nupirkti nauji baldai.

 2018 m. bibliotekų paslaugomis naudojosi 9273 (2017 m. buvo 9341) skaitytojai, išduota 154789 egz. spaudinių (2017 m. buvo išduota 150794), bibliotekose lankytasi 71755 kartus (2017 m. buvo 76250). Vilniaus rajono savivaldybės vartotojai pasinaudodami Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos infrastruktūra prie interneto jungėsi (interneto seansų skaičius siekė) 17689 kartus (palyginimui, 2017 m. 22480 kartus). Bibliotekose organizuoti 1062 renginiai (palyginimui, 2017 m. 1084), juose apsilankė 20 212 lankytojas (45 proc. šio skaičiaus sudarė vaikai). 2018 m. buvo pagerinta patalpų būklė Juodšilių, Veriškių, Eitminiškių, Lavoriškių, Vaidotų,  padaliniuose.

Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos spaudinių fondai nuolat papildomi naujais leidiniais, vyksta įvairūs renginiai, akcijos, teikiama nemokama interneto paslauga, yra bevielio ryšio galimybė. Rajono bibliotekose dirbama pagal Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS), kuri suteikia galimybę Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių skaitytojams naudotis vieningu skaitytojo bilietu ir katalogu visose šalies bibliotekose, kurios naudoja LIBIS. Populiariausia bibliotekose teikiama paslauga yra interneto prieiga, kuria mielai bei aktyviai naudojasi ne tik vaikai bei jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus lankytojai. Šiuolaikinis pasaulis yra neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kasdien atsiranda vis daugiau naujovių, todėl siekiant padėti integruotis ir lavinti žinias bei įgūdžius, organizuojami mokymai suaugusiems, edukaciniai užsiėmimai vaikams. Vartotojai mokomi naudotis elektroninės valdžios paslaugomis, elektroniniu paštu, informacijos paieška.

Vilniaus rajone aktyvią kultūrinę veiklą vykdo muziejai – Vilniaus krašto etnografinis muziejus, Čekoniškių k. verbų ir buities seklyčia, Vladislavo Sirokomlės muziejus, Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio muziejus, kuriuos kasmet aplanko apie 30 tūkst. lankytojų.

Savivaldybė kasmet skiria didelį dėmesį kultūrai vystyti, sąlygoms, užtikrinančioms kultūros plėtrą ir kokybės gerinimą. Seniūnijose atidaromi renovuoti kultūros židiniai, suteikiantys sąlygas burtis meno mėgėjų kolektyvams, bendruomenėms, vaikams ir paaugliams, galima tik pasidžiaugti, kad Vilniaus rajone per daug metų kultūros įstaigų tinklas nesumažėjo, nebuvo uždarytų kultūros centrų, o atvirkščiai – nuolat buvo stiprinamas kultūros potencialas, atnaujinant kultūros infrastruktūros objektus, gerinant jų materialinę bazę.

Šiandien Vilniaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra ne tik kaip tradicinė skaitymo, kultūros ir bendravimo vieta, ji tapo vieta, kurioje užtikrinamos informacinės paslaugos, diegiamos naujausios technologijos, garantuojama prieiga prie išteklių internete ir duomenų bazėse, suteikiama galimybė mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Siekiant padėti Vilniaus rajono gyventojams integruotis į šiuolaikinius informacinius procesus ir lavinti žinias bei įgūdžius, bibliotekose vis dažniau organizuojami mokymai suaugusiems, edukaciniai užsiėmimai vaikams. Vartotojai mokomi naudotis elektroninės valdžios paslaugomis, elektroniniu paštu, informacijos paieškos galimybių. Bibliotekos vis aktyviau dalyvauja interaktyvioje kultūrinėje veikloje, naujų informacinių technologijų diegime, informacinių paslaugų plėtroje ir formuoja rajono viešųjų paslaugų tinklą, suteikiantį įvairiapusį įrankių ir galimybių komplektą informacijos paieškai spausdintuose dokumentuose, kituose šaltiniuose ir prieigą prie interneto Vilniaus rajono gyventojams.

Vis aktyviau plėtojama kultūros centrų veiklą ir tinklas. 2018 m. pradėti ir iki 2020 m. planuojami įgyvendinti „Universalaus daugiafunkcio centro įrengimas Vilniaus r. Marijampolio sen. Marijampolio k.“ ir „Rudaminos daugiafunkcio kultūros centro Savičiūnų skyriaus pastato rekonstrukcija, pritaikant bendruomenės poreikiams“ projektai. Marijampolio kaime įrengiant universalų daugiafunkcį centrą bus suformuota nauja kultūrinė erdvė, apimsianti platų skirtingų veiklų spektrą ir integruosianti daugiafunkcę salę ir laisvalaikio patalpą bei treniruoklių patalpą. Rekonstravus Rudaminos daugiafunkcio kultūros centro Savičiūnų skyriaus pastatą bus įrengta daugiafunkcė salė ir treniruoklių patalpa, modernizuotos kitos patalpos. Be to, 2018 m. rudenį pritarta siūlymui Kabiškėse įsteigti Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro skyrių, kuris atitiks bei užtikrins vietos bendruomenės kultūrinius poreikius bei sudarys sąlygas mėgėjų meno kūrybos raiškai skleistis.

Visgi dar ne visos infrastruktūrinės problemos yra išspręstos, pvz., vis dar ne iki galo išspręsta bibliotekų prieinamumo problema – dėl patalpų trukumo Mažosios Riešės, Avižienių gyvenviečių vartotojai neaptarnaujami Vilniaus rajono savivaldybės viešoji bibliotekoje.

Sportas

Sportas – tai pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, derinant fizinius ir intelektinius gebėjimus, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įvairių įgūdžių lavinimui ir kt. Remiantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV (nuo 2019 m. sausio 1 d. prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos (nuo 2019 m. sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos)) duomenimis, 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybėje veikė 26 sporto organizacijos (iš jų – 15 klubų, 9 viešosios įstaigos ir 2 sportininkų ugdymo centrai), kuriose sportuoja maždaug tūkstantis sportininkų.

Vilniaus rajone rengiamos įvairių sporto šakų varžybos ir turnyrai, savivaldybės administracija skatina sportinę veiklą, remia sporto renginius finansiškai. Kasmet Vilniaus rajone buvo surengiama daugiau nei 200 sporto varžybų ir sveikatingumo renginių, kuriuose gali dalyvauti visi norintys. Pvz., 2017 m. tokiose varžybose ir renginiuose dalyvavo 9,1 tūkst. dalyvių , 2016 m. dalyvavo 6,9 tūkst. dalyvių, o 2015 m. – net 24,6 tūkst. dalyvių.

Vilniaus rajono savivaldybė kaip subjektas aktyviai vykdo masinius sporto renginius rajone, organizuoja atskirų sporto šakų pirmenybes ir čempionatus, rengia sportininkus varžyboms rajone, Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. savivaldybė pati organizavo 25 sporto varžybas ir kitus sporto bei sveikatingumo renginius, kuriuose dalyvavo 2 285 dalyviai. Palyginimui, 2016 m. savivaldybė organizavo 15 sporto varžybų ir kitų sporto bei sveikatingumo renginių, kuriuose dalyvavo 2470 dalyvių, o 2015 – 10 renginių, kuriuose dalyvavo 1,8 tūkst. asmenų.

Tai rodo, jog gyventojų susidomėjimas sportu Vilniaus rajone yra didelis, vis daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, aktyviam gyvenimo būdui. Todėl natūralu, kad Vilniaus rajono savivaldybės 2018 metų vienu prioritetinių tikslų, kaip ir ankstesniais metais, buvo užtikrinti kuo geresnes sąlygas vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų lavinimo, sportinei ir sveikatingumo veiklai vystyti, nuosekliai įgyvendinti numatytas priemones, skirtas sporto prieinamumo plėtrai, sutvarkyti ir įrengti aikštynus, treniruoklių sales, aprūpinti jas sporto įranga ir inventoriumi.

Vilniaus rajono savivaldybė yra steigusi sporto metodininkų etatus. Pagrindinis asmenų priimtų vykdyti šias pareigas uždavinys yra sudominti fiziniu aktyvumu gyventojus pagal jų (sporto metodininkų) darbo lokalizaciją. Šiuo metų tokių pagrindų Vilniaus rajone dirba 16 sporto metodininkų (Nemenčinė, Didžiosios Kabiškės, Paberžė, Buivydžiai, Maišiagala, Sudervės, Nemėžis, Medininkai, Šumskas, Lavoriškės, Kalveliai, Grigaičiai, Pagiriai ir Vaidotai). Sporto specialistų veiklos pobūdis yra labai skirtingas.

Išskirtinis dėmesys Vilniaus rajono savivaldybėje teikiamas viešai prieinamai sporto infrastruktūrai ir jos plėtojimui. Savivaldybė pasinaudodama nuosavais finansiniais ištekliais bei išoriniais šaltiniais, pvz., valstybės biudžeto lėšomis (dėka Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos ir kt. instrumentų įgyvendinimo), įrengė naujus Įrengti sporto aikštynus Nemenčinėje, Pakenėje (Kalvelių sen.), Pagirių k. (Pagirių sen.),  planuojama įrengti sporto aikštynus Marijampolio k. (Marijampolio sen.), Medininkų k. (Medininkų sen.), Mickūnų mstl. (Mickūnų sen.), Paberžės k. (Paberžės sen.), Juodšilių k. (Juodšilių sen.), Maišiagalos mstl. (Maišiagalos sen.) ir kt. rajono gyvenvietėse.

Vilniaus rajone veikia sporto mokykla, kurios lankymas yra nemokamas. Joje kultivuojamos įvairios sporto šakos. Per savo veiklos metus sporto mokykla išugdė ne vieną talentingą sportininką, kurie atstovauja sporto mokyklai, Vilniaus rajonui, Lietuvos Respublikai Pasaulio ir Europos čempionatuose, Pasaulio ir Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose.

Sporto mokyklą lanko beveik 500 mokinių, kultivuojama 11 sporto šakų, užsiėmimai vyksta daugiau nei 20 mokymo grupių (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo grupės).

Itin populiaria sporto šaka Vilniaus rajone tradiciškai laikytinas biatlonas – šiuolaikinė žiemos dvikovė. Aktyviai šia sporto šaka užsiima Vilniaus rajono savivaldybės jaunimas. Vilniaus rajono biatlonininkai dažnai startuoja biatlono lenktynėse, todėl šiuo metu vykdomas biatlono