Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų paieška
Keičiantis Pagrindinis Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T3-127 2017-03-31
Padalinys: VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
PATVIRTINTA

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

                                                               2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-127

 

 

 

 

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TVARKYMO IR ŠVAROS

TAISYKLĖS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys) visoje Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.

2. Taisyklių tikslas -  užtikrinti, kad Vilniaus rajono teritorijos būtų valomos ir tvarkomos užtikrinant sveikas, saugias bei palankias visuomenės gyvenimo sąlygas ir aplinkos sanitarinę būklę.

3. Savivaldybės teritorijoje šių taisyklių privalo laikytis visų nuosavybės formų žemės, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, įrenginių, kilnojamojo turto savininkai, nuomininkai ir naudotojai, fiziniai ir juridiniai asmenys.

4. Šių taisyklių nepaisymas užtraukia administracinę atsakomybę.

 

 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 

5.1. Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka priskirtų teritorijų savininkai, valdytojai, naudotojai.

5.2. Bendrojo naudojimo teritorija – vieša teritorija, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų takai, poilsiavietės, kiemai, kapinės, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t. t.), kuri nėra išnuomota arba suteikta kitiems asmenims, arba jų valdoma nuosavybės teise.

5.3. Priskirta teritorija – nuosavybės, nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu naudojama arba valdoma teritorija, miško žemė, sklypai,  arba naudojamų pastatų, įvairios paskirties įrenginių (pastočių, katilinių, prekybos kioskų ir kt.) užimta teritorija.

5.4. Teritorijos priežiūra – teritorijos valymas, įvairių atliekų, sąšlavų pašalinimas, sniego valymas, slidžių dangų barstymas, želdinių (medžių, krūmų, gėlynų, vejų) tvarkymas, šienavimas ir kitos paslaugos, užtikrinančios švarą ir tvarką, vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5.5. Teritorijų tvarkytojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu prižiūri ir tvarko teritoriją arba sutarčių pagrindu pasirenka teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjus, taip pat  už švarą ir tvarką atsakingi savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, jų filialai, įmonės, maldos namai, visuomeninės ir politinės organizacijos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, mėgėjų sodo, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti).

5.6. Žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu;

5.7. Žemės valdytojas - privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitų įstatymų nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise;

6. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

 

 

III. BENDRIEJI TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI

 

7. Priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims. Turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas.

8. Jeigu pastatas ar sklypas priklauso keliems asmenims, prižiūrimos teritorijos tvarkymas priklauso visiems proporcingai pagal valdomą pastato ar sklypo dalį. Nesant paskirstymo, atsakomybė tenka visiems asmenims solidariai.

9. Asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

10. Asmenų vykdomos veiklos ir atskirų technologinių procesų metu išsiskiriantys žalingi sveikatai veiksniai (cheminės medžiagos, dulkės, fizikiniai, biologiniai ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti teisės aktais leistinų ribų.

11. Prie įmonių, įstaigų, organizacijų pastatų bei nuolatinių ir laikinų prekybos ar paslaugų teikimo vietų šiukšliadėžes pastato asmenys, kuriems šios teritorijos yra priskirtos nustatyta tvarka. Už šiukšliadėžių švarą, plovimą, dezinfekavimą ir tinkamą jų išvaizdą yra atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių teritorijoje jos pastatytos.

12. Asmenys, valdantys statinius nuosavybės  teise ar kitais teisėtais pagrindais, privalo atlikti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti. Nenaudojami, nebaigti statyti,  griūvantys statiniai turi būti aptverti ar kitomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų galima į juos patekti ar kaupti juose atliekas. Neremontuotini statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.

13. Žemės valdų savininkai privalo tvarkyti, genėti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams.

14. Asmenims priskirtose teritorijose draudžiama:

14.1. lietaus vandenį nuo pastatų stogų nuvesti   į kaimyninę valdą;

14.2. užsiimti neteisėta ūkine ar komercine veikla;

14.3. palikti netvarkomą, apleistą, nešienautą, piktžolėtą nuosavybės teise priklausančią,  nuomojamą ar kitaip valdomą žemę ar mišką.

15. Savivaldybės seniūnijos organizuoja ir koordinuoja bendrojo naudojimo teritorijų (pėsčiųjų takus, kelių ir gatvių, stovėjimo aikštelių, autobusų stoteles, tiltus, viadukus, parkus, skverus, kapines, krantines, paplūdimius ir kt.) tvarkymą bei priežiūrą ir jų aprūpinimą būtinomis priemonėmis (informaciniai stendai, šiukšliadėžės, poilsio suolai, tualetai ir kt.). Joms pavesta organizuoti:

15.1. pagrindinių gatvių, šaligatvių ir aikščių valymą;

15.2. želdinių tvarkymą, vejų, skverų, žaliųjų juostų ir kt. žaliųjų plotų, pakelių šienavimą, sugrėbimą, lapų, nukritusių šakų, įvairių atliekų surinkimą ir visų surinktų atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams;

15.3.  sniego kaupimo aikštelių parinkimą, įrengimą ir priežiūrą;

 

15.4. nuvalyto sniego, smėlio, sąšlavų išvežimą, kad nebūtų užpilti priešgaisriniai įrenginiai, įvažiavimo keliai (ne mažiau kaip 5 m pločio), želdiniai, gatvės važiuojamoji dalis ir joje esantys lietaus kanalizacijos šuliniai;

15.5. daugiabučiams namams teisės aktų nustatyta tvarka nepriskirto žemės sklypo priežiūrą, neatsižvelgiant į administravimo formą;

15.6. apleistų teritorijų, kurių tvarkytojai dėl svarbių priežasčių netvarko arba piktybiškai vengia tvarkyti, tvarkymą;

15.7. maudyklų tvarkymą ir priežiūrą;

15.8. kapinių tvarkymą ir priežiūrą;

15.9. savivaldybės valdomus kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų priežiūrą;

15.10. viešųjų tualetų tinkamą eksploatavimą, šiukšlių dėžių pastatymą bendro naudojimo teritorijose;

15.11. šachtinių šulinių bendro naudojimo teritorijose tvarkymą ir priežiūrą;

15.12. lentelių su gatvių pavadinimais ir pastatų, jų kompleksų ir korpusų numerių gaminimą ir tvirtinimą ant pastatų sienų;

2018 m. birželio 6  d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimoNr.T3-192 redakcija

15.13. rodyklių su gatvių pavadinimais gatvių sankryžose įrengimą;

15.14. skelbimo lentų tvarkymą ir priežiūrą.

16. Teritorijų tvarkytojai privalo:

16.1. valyti, tvarkyti, prižiūrėti jiems priklausančius statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai pagal valdomą statinio ar sklypo dalį. Asmuo, turintis sklypą gyvenamajam namui ar kitokios paskirties statiniui statyti ir nepradėjęs statybos darbų, privalo sklypą prižiūrėti (šienauti žolę, rinkti šiukšles ir pan.);

16.2.  užtikrinti gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, autobusų stotelių valymą pasnigus, esant plikledžiui, lijundrai, barstymą smėliu arba smėlio ir chlorido mišiniu, kad būtų užtikrintas saugus transporto ir pėsčiųjų eismas;

16.3. užtikrinti nenaudojamų, apleistų (be langų, durų ir kt.) pastatų aptvėrimą ar imtis kitų priemonių, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, užtikrinti pastatų, neturinčių apsaugos konstrukcijų (perdengimo, stogo dangos), nugriovimą arba remontą ir teritorijos sutvarkymą;

16.4. valyti sniegą ir šalinti ledą, varveklius nuo gyvenamųjų namų ir pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų (šalinimo metu šaligatviai ir gatvės turi būti aptverti), surinkti nukritusį ledą ir sniegą. Laikytis darbo saugos reikalavimų, nesugadinti ryšių ir elektros laidų, šviestuvų, televizijos antenų;

16.5. pastatų fasadų priežiūrą vykdyti vadovaudamiesi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“;

16.6.prie įmonių, įstaigų, organizacijų pastatų bei nuolatinių ir laikinų prekybos ar paslaugų teikimo vietų pastatyti šiukšliadėžių ir sudaryti sutartis su savivaldybės teritorijoje esančiu atliekų vežėju.

17. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, nuomininkai privalo tausoti savo ir bendrojo naudojimo patalpas bei inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti, laikytis gaisrinės saugos privalomųjų reikalavimų, neužrakinti ir neužstatyti daiktais evakuacinių praėjimų, liukų, priešgaisrinių laiptų ir rūsių, nekaupti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose atliekų ar nereikalingų daiktų.

18. Gyvūnų laikytojas arba savininkas gyvūnų priežiūrą, ekskrementų surinkimą bendrojo naudojimo patalpose ir bendro naudojimo teritorijose privalo vykdyti vadovaudamasis Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis.

19. Statybos darbus atliekančios organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, prieš pradėdamos statybos, remonto ar priežiūros darbus, susijusius su žemės kasimu, privalo savivaldybės administracijoje gauti leidimą atlikti šiuos darbus.

20. Transporto priemonių, laikomų gatvėse, aikštėse ar kitose bendro naudojimo teritorijose savininkai privalo imtis priemonių, užtikrinančių bendro naudojimo teritorijų tvarkymo paslaugos teikimą, t. y. gatvėse ir kitose teritorijose stovinčios transporto priemonės neturi trukdyti valyti ir prižiūrėti šių teritorijų.

21. Miestų teritorijose statant mūrines, gelžbetonines, metalines, medines tvoras su pamatais, atramines sienutes (aukštesnes negu 20 cm), įstiklinant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų lodžijas, balkonus, privalomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimas.

22. Kai teritorijų tvarkytojai, kurie prieš tai buvo įspėti raštu ir nubausti, netvarko statinių, teritorijų, jas seniūnijos užsakymu sutvarko tokia veikla užsiimančios įmonės. Pagal įmonės pateiktą sąskaitą už atliktus darbus privalo sumokėti teritorijų tvarkytojai.

 

 

IV. TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI ATLIEKANT STATYBOS, REMONTO IR ŽEMĖS DARBUS

 

23. Statybos darbus vykdančios organizacijos privalo transportą eksploatuoti taip, kad nebūtų teršiamos ir gadinamos gatvės (keliai). Statybos darbų vykdymo metu užterštas ir sugadintas gatves minėtos organizacijos turi sutvarkyti savo lėšomis.

24. Statybos darbus atliekančios organizacijos, prieš pradėdamos statybos, montavimo, remonto ir priežiūros darbus, susijusius su kasinėjimu, gavusios leidimą atlikti šiuos darbus, nukasa augalinį sluoksnį (ne plonesnį kaip 25 cm storio), o baigusios darbus atstato žaliųjų plotų teritoriją. Jei per statybas sugadinama greta statybos aikštelių esančių gatvių, šaligatvių danga, želdynai, gėlynai, medžiai, jie atkuriami statybos darbus atliekančios organizacijos lėšomis.

25. Statant ir remontuojant namus, butus, kitas patalpas, susikaupusias atliekas ir laužą iš statybos vietų į surinkimo punktus išveža darbus atliekantys asmenys, kurie privalo turėti pažymas apie statybos ir remonto atliekų išvežimą į statybos atliekų tvarkymo vietas. Statybinės atliekos turi būti nedelsiant sutvarkytos ir išvežtos ne rečiau kaip kartą per 5 dienas, baigus darbus teritorija turi būti nedelsiant sutvarkyta.

26. Žemės darbai vykdomi vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.

27. Žemės ūkio darbus atliekantys asmenys privalo saugoti, negadinti ir neteršti greta esančių bendro naudojimo objektų ir teritorijų (kelių, jų šlaitų, gatvių, pėsčiųjų takų, žaliųjų zonų), sugadinę nedelsdami atstatyti pradinę padėtį, išvalyti užterštus plotus.

28. Statybos organizacijos ar asmenys, vykdantys statybos ar remonto darbus visą darbų laikotarpį privalo prižiūrėti greta statybos objektų esančias gatves (kelius), šaligatvius, užtikrinti eismo dalyvių ir asmenų turto saugumą, išsaugoti gėlynus, vejas, medžius, krūmus.



V. nuotekų tvarkymo reikalavimai

 

29. Jei gyvenamasis namas ar kitas statinys, kuriame gyvena žmonės, neturi kanalizacijos tinklų, savininkai privalo turėti įsirengę (įsirengti) nuotekų surinkimo rezervuarą arba lauko tualetą. Nuotekų surinkimo rezervuaro ir  lauko tualeto duobių atitvaroms turi būti naudojami vandeniui nepralaidūs statybos produktai, o duobės uždengtos hermetiškais dangčiais. Nuotekų surinkimo rezervuarai privalo būti įrengti vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareikalavus pareigūnui, savininkai privalo pateikti dokumentą, įrodantį nuotekų, fekalijų išvežimą už 3 metus.

30. Jei gyvenamasis namas ar kitas statinys, kuriame gyvena žmonės, turi kanalizacijos tinklus, bet nėra galimybės jų prijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, savininkai pastato individualius nuotekų valymo įrenginius arba įrengia nuotekų kaupimo rezervuarus ir nuotekas išveža į nuotekų valyklą.

31. Gyvenamojo būsto savininkai privalo savo tinklus prijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos per 12 mėnesių nuo centralizuotos kanalizacijos sistemos perdavimo eksploatuoti, jei gyvenamasis namas ar kitas statinys, kuriame gyvena žmonės, turi kanalizacijos tinklus ir yra galimybė juos prijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos.

32. Lauko tualetai, nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti įrengti ne arčiau kaip 15 m iki šachtinio šulinio, ne arčiau kaip 5 m iki vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą ir visais metų laikais iki jų turi būti galima privažiuoti asenizaciniam transportui.

33. Lauko tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir dezinfekuojami. Lauko tualetų vietos, esančios arčiau nei 1,5 m iki kito gyvenamojo namo sklypo, turi būti suderintos su gretimų valdų savininkais.

34. Už tinkamą ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų kaupimo rezervuarų  eksploatavimą atsakingi nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai ir (ar) naudotojai.

35. Nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai ir (ar) naudotojai privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėję, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir/ar nedidėja kaupiamų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi patikrinti rezervuaro sandarumą ir nustatę, kad rezervuaras nesandarus, nedelsdami imtis priemonių jam užsandarinti.

36. Draudžiama buitines, fekalines nuotekas prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ar drenažo sistemų, išleisti į griovius, atvirus vandens telkinius.

 

 

VI. ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

37.    Visi atliekų turėtojai – individualių namų valdų, daugiabučių namų butų, sodų ir garažų valdų savininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos ir būstą administruojančios įmonės privalo vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis.

38.    Juridiniai asmenys, norintys pašalinti statybines atliekas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.

39.    Draudžiama statybines atliekas krauti į komunalinių atliekų konteinerius, užkasti, vežti į pagriovius, pakeles, miškus ir kitas ne tam skirtas vietas.

40.    Draudžiama į komunalinių atliekų konteinerius krauti medžių ir krūmų šakas, lapus, nupjautą žolę, stambiagabarites atliekas, ne tam skirtoje vietoje palikti maišelius ar krepšius su atliekomis.

41.    Sąšlavos, susidarančios tvarkant bendro naudojimo teritorijas, sukaupiamos į krūvas, kurias surenka ir išveža teritorijų tvarkytojai, prižiūrintys gatves ir kitas bendro naudojimo teritorijas. Įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrijos, individualių namų savininkai kiemų sąšlavas iš jiems priklausančių teritorijų patys išveža į sąvartyną arba sudaro sutartis su šias paslaugas teikiančia įmone.

42.    Mėšlo ir srutų tvarkymas:

42.1.   Privačių valdų savininkai, daugiabučių namų tvartų savininkai ir ūkininkai, auginantys gyvulius,  mėšlą kaupia atviroje mėšlidėje ar lauko rietuvėje ir privalo užtikrinti, kad jo kaupimas ir laikymas nepakenktų kitiems asmenims;

42.2.   Privačių valdų savininkai, daugiabučių namų grupinių tvartų savininkai ir ūkininkai, auginantys iki 10 sutartinių gyvulių, tirštąjį mėšlą, kaupiamą atviroje mėšlidėje (lauko rietuvėje), privalo uždengti šiaudais, durpėmis ar plėvele. Jeigu susidaro srutų, privaloma įsirengti sandarius srutų kauptuvus. Mėšlidėse (lauko rietuvėse) ir srutų kauptuvuose turi būti įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis;

42.3.   Asmenys, laikantys daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių, mėšlą ir srutas privalo tvarkyti vadovaudamiesi Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-735/3D-700 redakcija);

42.4.   Gyvenamosiose vietovėse fiziniai asmenys asmeninio ūkio tikslais turi teisę sandėliuoti tirštą mėšlą ne ilgiau kaip 6 mėnesius uždengtose ir ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas neuždengtose lauko rietuvėse ar mėšlidėse;

42.5.   Paskleistas mėšlas ir srutos privalo būti užartos per 24 val.

 

 

VII. maudyklų PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

 

43.    Maudyklų priežiūra ir vandens kokybės stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“.

44.    Maudyklos teritorijoje būtina pastatyti šiukšlių dėžių ir viešųjų tualetų. Atstumas nuo viešųjų tualetų iki maudymosi vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 m.

45.    Maudyklos teritorijose statyti automobilius galima tik tam skirtose vietose. Kitose vietose prie vandens telkinių transporto priemonės statomos ne arčiau kaip 25 m. nuo vandens telkinių.

 

 

VIII. DRAUDŽIAMA VEIKLA

 

46.  Bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose draudžiama:

46.1.  rengti išorinę reklamą, įskaitant iškabas ir trumpalaikę reklamą be Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo;

46.2.  daugiabučių namų stovėjimo aikštelėse užstatyti kitas transporto priemones, neinformavus ir negavus transporto priemonių savininkų sutikimo;

46.3.   arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinių statyti transporto priemones;

46.4.   pažeisti savo veiksmais ar neveikimu kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas;

46.5.  triukšmauti ar kitaip trikdyti kaimynų poilsį vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.), išskyrus renginių, kuriems išduoti leidimai, metu. Triukšmo prevencija vykdoma vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis Triukšmo Vilniaus rajono viešosiose vietose prevencijos taisyklėmis;

46.6.  šiukšlinti daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose ar mėtyti daiktus pro langus ar iš balkonų;

46.7.  remontuoti ir plauti transporto priemones, jeigu darbų metu teršiama aplinka;

46.8.   deginti lapus, žolę, medžių šakas, statybines, buitines ir kt. atliekas. Sausą žolę, nendres, medžių lapus, šiaudus, medžių šakas, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.  

46.9.  užsiimti bet kokia veikla (įvairių atliekų, maisto produktų kaupimas), kuri gali sukelti aplinkos užterštumą ar skatintų parazitų ar graužikų veisimąsi;

46.10.    laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir / ar kitaip trukdančias aplinkiniams;

46.11.    išpilti kurą, tepalus, kitus techninius skysčius į aplinką ir nuotekų tinklus arba palikti netvarkingą transporto priemonę, teršiančią aplinką;

46.12.    teršti aplinką neišvalytomis nuotekomis;

46.13.    vykdyti statinių statybą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą neturint projekto ir nustatyta tvarka išduoto leidimo;

46.14.    gyventi tam nepritaikytuose, neįteisintuose statiniuose, gyvenamųjų namų negyvenamosiose  patalpose;

46.15.    remontuoti transporto priemones, jeigu jų remonto metu teršiama aplinka, skleidžiamas nemalonus kvapas, trukdomas gyventojų poilsis;

46.16.    plaukioti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos upėse bei ežeruose motorinėmis plaukiojimo priemonėmis neturint atitinkamo leidimo  (jeigu toks leidimas reikalingas);

46.17.    žvejoti, neturint atitinkamo leidimo;

46.18.    užsiimti bent kokia veiklą, kuria draudžia įstatymas.

47.  Bendrojo naudojimo teritorijose draudžiama:

47.1.  be Savivaldybės leidimo sandėliuoti statybines medžiagas ant kelių, gatvių, šaligatvių, želdynų; teršti juos statybinėmis atliekomis ir gruntu;

47.2.  laužyti ir gadinti inventorių, įrengimus ir pastatus;

47.3.  naudoti prie gatvių esančius žaliuosius plotus daržams;

47.4.  savavališkai kasti gruntą valstybinėje žemėje;

47.5.  rašinėti, braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių;

47.6.   ardyti arba gadinti kelius, gatves, šaligatvius, dviračių, pėsčiųjų takus ir želdynus;

47.7.   savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai;

47.8.  savavališkai užstatyti  ar susiaurinti pravažiavimą bendro naudojimo teritorijoje taip, kad būtų sudaromos kliūtys eismui.

47.9.   mėtyti nuorūkas, popierius, daužyti butelius ir kitaip šiukšlinti, laužyti ir gadinti kelių eismo reguliavimo priemones, autobusų stotelių ženklus, šviestuvus, daužyti autobusų stotelėse stiklus, vartyti ir padegti šiukšliadėžes, laužyti suoliukus ir kitus bendro naudojimo įrenginius, dėti gėles ir vainikus žmonių žūties vietose gatvėse ir ant šaligatvių;

47.10.    bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, lapus bei žiedus, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles ir ardyti veją;

47.11.    padėti, palikti ar išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius, sudužusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose;

47.12.    klijuoti ir kitaip tvirtinti skelbimus ir kitokią informaciją ant medžių, stulpų, statinių ir kitose šiam tikslui nenumatytose vietose, rašyti, piešti ant statinių, braižyti ar kitaip juos gadinti;

47.13.    sodinti medžius, įrengti gėlynus ir kitus želdinius bendrojo naudojimo teritorijose nesuderinus su savivaldybės administracija;

47.14.    naudoti bendrojo naudojimo teritorijose esančius žaliuosius plotus daržams;

47.15.    kūrenti laužus ne tam pritaikytose vietose;

47.16.    ganyti gyvulius, paleisti paukščius ir šunis;

47.17.    palikti nesurinktas vedžiojamų gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas. Gyvūnų savininkai ar už jų priežiūrą atsakingi asmenys privalo nedelsdami surinkti (išvalyti) gyvūnų ekskrementus ir laikytis Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimų;

47.18.    žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, taip pat važinėti riedučiais ir riedlentėmis tam nepritaikytose vietose, važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir mopedais šaligatviais, pėsčiųjų takais, žaliuosiuose plotuose;

47.19.    organizuoti renginius, nesuderinus su Vilniaus rajono savivaldybės administracija;

47.20.    be Savivaldybės leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose;

47.21.    bendrojo naudojimo teritorijose statyti prekybos kioskus ir kitus laikinus įrenginius neturint suderinto projekto ar statybą leidžiančio dokumento;

47.22.    viešose vietose vartoti necenzūrinius žodžius, priekabiauti prie praeivių, šlapintis, ar kitais veiksmais žeminti žmogaus garbę ir orumą;

47.23.    prašyti išmaldos;

47.24.    išpilti kurą, tepalus, kitus techninius skysčius teršiančius aplinką;

47.25.    laikyti įvairią techniką, neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas, paliktas be priežiūros transporto priemones ar jų dalis, ar suėjus 15 parų po eismo įvykio apgadintus automobilius išskyrus specialiai įrengtose aikštelėse;

47.26.    motorizuotomis priemonėmis važinėti šaligatviais, pėsčiųjų bei dviračių takais ir žaliuosiuose plotuose, statyti transporto priemones vejose ant pėsčiųjų takų ir šaligatvių, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus;

47.27.    pilti į lietaus kanalizacijos ir kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinius įvairias atliekas, purvą, pelenus, smėlį, sniegą;

47.28.    pilti į lietaus ir fekalijų kanalizacijos šulinius vandenį, kuriame yra naftos produktų arba kitokių kenksmingų ir užsidegančių medžiagų;

47.29.    pilti ant gatvės, šaligatvio, žaliosios vejos buitines nuotekas, pelenus;

47.30.    be Savivaldybės leidimo naudoti civilines pirotechnikos priemones masinio žmonių susibūrimo vietose (renginiuose, autobusų stotelėse, stotyse, turgavietėse ir pan.);

47.31.    naudoti civilines pirotechnikos priemones važiuojamosiose kelio dalyse, pėsčiųjų judėjimo zonose; 

47.32.    draudžiama teršti atliekomis, kitokiais nešvarumais (statybiniu laužu, automobilių dalimis ir kt.) vandens telkinius ir jų apsaugines zonas;

47.33.     maudytis vandens telkiniuose apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;

47.34.    plauti skalbinius, transporto priemones, maudyti gyvūnus vandens tekiniuose, šiukšlinti, kūrenti laužus, jei nėra įrengtų laužaviečių, valyti ir skrosti žuvis prie vandens telkinių, naikinti vandens augaliją ir gyvūniją;

47.35.    kabinti ir džiovinti skalbinius ne tam skirtose vietose.

48.  Valant bendrojo naudojimo teritorijas draudžiama:

48.1.  naudoti medžiagas ir įrankius, gadinančius gatvių, šaligatvių asfaltbetonio ir betono dangą, gatvių ženklus bei kitus gatvių priklausinius;

48.2.  šluoti sąšlavas į lietaus kanalizacijos bei kitus požeminių inžinerinių tinklų šulinius, pilti į juos paplavas, purvą, pelenus, smėlį, sniegą, mesti ledą ir kitas atliekas;

48.3.   sušluoti šiukšles po krūmais, ant žalių vejų bei gėlynų;

48.4.    krauti sniegą arčiau kaip 10 m atstumu nuo autobusų stotelių, gatvių sankryžų, arčiau kaip 4 m nuo pėsčiųjų perėjos ženklo pagal eismo kryptį, ant įvairių komunikacijų šulinių, žaliųjų vejų, medžių;

48.5.   krauti sniegą arčiau kaip 1 m nuo apšvietimo stulpų, šviesoforų;

48.6.   sniegą ir ledą, sumaišytą su žvyru ir smėliu, nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų mesti į gatvės ar kelio dalį, taip pat į privačius sklypus. 

 

IX.  ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

 

49.  Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.

50.  Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

51.  Administracinė nuobauda neatleidžia asmens nuo prievolės laikytis šių taisyklių, pašalinti pažeidimą ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

_______________________________

 

Į pradžią