Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų paieška
Pagrindinis Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T3-113 2020-05-15
Padalinys: VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL ŠALČININKAI + FUNKCINĖS ZONOS PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO (1 PRIEDAS)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros strategija


 

Turinys

Įvadas. 3

1. Funkcinė zona. 4

2. Funkcinės zonos strategijos rengimo procesas. 5

3. Funkcinės zonos horizontalusis prioritetas. 6

4. Funkcinės zonos plėtros prioritetinės kryptys. 6

4.1. Pirma prioritetinė kryptis: Verslo ir investicijų aplinkos gerinimas. 8

4.2. Antra prioritetinė kryptis: Darnaus judumo plėtra. 15

4.3. Trečia investavimo kryptis: Gyvenimo kokybės gerinimas. 20

5. Funkcinės zonos strategijos įgyvendinimas ir peržiūra. 28

 

 


 

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros strategija yra parengta siekiant padėti išspręsti šalies mastu vienus žemiausių ekonominio išsivystymo ir socialinės gerovės rodiklių turinčios teritorijos, apimančios Šalčininkų rajono savivaldybę ir aplinkines susijusias vietoves, aktualius probleminius klausimus, kurių sprendimui reikia už vienos savivaldybės teritorijos ribų ir kompetencijos išeinančių veiksmų. Šie klausimai susiję su siekiu užtikrinti efektyvesnį vietos ekonominio potencialo išnaudojimą, poreikiu didinti investicinį patrauklumą ir potencialą, geresnį darbo vietų pasiekiamumą bei aukštesnę gyvenimo kokybę. Šia iniciatyva siekiama paskatinti Šalčininkų rajono savivaldybės bei aplinkinių – Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilniaus rajono – vietos savivaldos institucijas kartu su socialiniais partneriais ir bendruomenių atstovais ieškoti bendrų sprendinių efektyvesniam viešųjų investicijų galimybių išnaudojimui, privačių investicijų pritraukimui, viešųjų paslaugų teikimo organizavimui, gyvenimo kokybės šioje Pietryčių Lietuvos teritorijoje gerinimui.

Bendradarbiavimu ir dalijimosi principais grįstos keleto savivaldybių bendros strategijos rengimas yra naujas veiksmų planavimo būdas. Šis būdas ypatingas tuo, kad nėra tiesiogiai susijęs su administracinėmis ribomis: konkreti teritorinė aprėptis yra apsprendžiama strategija keliamų tikslų ir siekiamų pokyčių. Kitas svarbus elementas – nebaigtinis strategijos prioritetinių krypčių sąrašas. Strategija yra lankstus dokumentas, kuris, atsiradus konkrečiam poreikiui ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali būti pildomas. Reguliari strategijos peržiūra yra tęstinis procesas, pagrįstas bendradarbiavimo, o ne konkuravimo principu. Jo rezultatas priklauso nuo dalyvaujančių savivaldybių atvirumo ir noro veikti kartu, gebėjimų bendrus tikslus iškelti virš siauresnių interesų ir vienodo šia strategija nustatytų tikslų suvokimo.

Funkcinės zonos strategijos parengimas yra bandomoji iniciatyva, kurią inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Šalčininkų rajono ir kaimyninėmis savivaldybėmis.


 

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos strategija yra siekiama sutelkti įvairias priemones ir paskatinti pagal daugelį rodiklių vienus prasčiausių rezultatų rodančios sąlyginai kompaktiškos teritorijos socialinę ir ekonominę raidą.

Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorija apibrėžiama pagal sprendžiamą problemą – kokybiškų paslaugų ir darbo vietų pasiekiamumą teritorijoje, nesutampančioje su administracinėmis ribomis, kuriai būdingi:

-       teritorijų funkciniai ryšiai su teritorijos centru – Šalčininkų miestu;

-       ženkliai mažesni nei nacionaliniai ar regioniniai išsivystymo ir gerovės lygio rodikliai - vidutinis darbo užmokestis, materialinių investicijų, verslumo, nedarbo, socialinės paramos gavėjų, užimtumo, verslo aktyvumo lygis;

-       funkciniai ryšiai – nusistovėję švytuoklinės kasdienės darbo migracijos srautai, judėjimo maršrutai tarp gyvenamųjų vietovių ir stacionarių socialinių, kultūrinių, poilsio, sveikatos apsaugos ir sveikatingumo paslaugų teikimo vietų;

-       potencialas, kurį sudaro funkcinę zoną kertančios nacionalinės ir tarptautinės transporto magistralės ir gretimas teritorijas, kurias sąlyginai nesudėtingai ir su greitai generuojama pridėtine verte galima įtraukti į funkcinės zonos aprėptį;

-       politinė valia – šio dokumento rengimo metu savivaldybių išreikštas interesas bendradarbiauti funkciniais ryšiais susijusiose vietovėse sprendžiant konkrečias problemas.

Šalčininkai+ funkcinė zona sutampa su Šalčininkų rajono savivaldybės (ŠR) teritorija, taip pat apima dalį Trakų rajono, Varėnos rajono ir Vilniaus rajono (VR) savivaldybių teritorijų. Šiaurėje funkcinė zona ribojasi su didžiausius augimo ir ekonominės gerovės rodiklius Lietuvoje rodančio Vilniaus miesto teritorija; šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose – sparčiai augančiomis ir labiau su Vilniaus miestu integruotomis Trakų r. ir Vilniaus r. savivaldybių teritorijomis; vakaruose – su funkcine zona menkiau susijusiomis Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijomis, išskyrus teritorijas, naudojamas susisiekimo tikslais bei kuriose organizuojamos kelioms savivaldybėms bendros paslaugos; pietuose ir rytuose – valstybės ir Europos Sąjungos išorės siena.

Siekiant administracinio paprastumo ir atsižvelgiant į duomenų prieinamumą, Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorija apibrėžiama kaip apimanti visą Šalčininkų r. savivaldybę, Vilniaus rajono Juodšilių, Marijampolio, Pagirių, Rudaminos seniūnijas.[1] Į funkcinės zonos geografinę aprėptį tikslinga įtraukti Trakų r. Paluknio seniūniją (dėl ją kertančio kelio Vilnius-Eišiškės, Madžiūnų kaime veikiančių, su Šalčininkų r. savivaldybe darbo jėgos aspektu stipriai integruotų įmonių), taip pat upinio turizmo potencialo plėtros aspektu susijusias Varėnos r. Matuizų ir Valkininkų seniūnijas. Tolesniame funkcinės zonos plėtojimo etape tikslinga apsvarstyti galimybę į jos teritorinę aprėptį įtraukti didesnes gretimų savivaldybių teritorijas nusistovėjusių funkcinių ryšių (pvz. Eišiškių gyventojų gaunamų viešųjų paslaugų Varėnos mieste, taip pat turizmo maršrutų, transporto magistralių) pagrindu.

Šalčininkai+ funkcinė zona yra policentrinio pobūdžio, turinti kelių lygių centrus, iš kurių labiausiai išreikštas lokalus ekonominis centras yra Šalčininkų miestas. Šalčininkai+ funkcinė zona yra stipriai veikiama Vilniaus miesto funkcinės zonos, su kuriuo yra glaudžiai susijusi ekonominiais bei viešųjų paslaugų ryšiais. Vilniaus miestas pagal struktūrinius, plėtros ir gerovės rodiklius skiriasi nuo Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijos, todėl šių teritorijų plėtrai turi būti taikomi skirtingi principai. Atitinkamai su Vilniaus miesto plėtros problematika susiję klausimai šiame dokumente bus aptariami tik tiek, kiek to reikės su Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtra susijusių klausimų sprendimui.

Lokalus funkcinės zonos ekonominis centras – Šalčininkų miestas 30 min. paslaugų ir 45 min. darbo vietų pasiekiamumo kriterijumi padengia beveik visą Šalčininkų r. savivaldybės teritoriją. Šalčininkų miesto, kaip traukos centro, dedamosios apima savivaldybės administracinio centro funkciją, viešųjų – sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros paslaugų koncentraciją, ir vietinės reikšmės ekonominio centro funkciją.

Kiti lokalūs Šalčininkai+ funkcinės zonos centrai arba subcentrai – vietovės, pasižyminčios aplinkines teritorijas organizuojančia ekonominių ir socialinių traukos veiksnių koncentracija, tarnaujantys kaip vietiniai ekonomikos ir paslaugų branduoliai yra:

      Baltoji Vokė (Šalčininkų r.) – vietinės reikšmės ekonomikos centras, kurio traukos zona apima dalį Šalčininkų ir Vilniaus r. savivaldybių teritorijų;

      Dieveniškės (Šalčininkų r.) – stambesnė gyvenvietė, turinti potencialą plėtotis kaip vietinės reikšmės centras, tačiau ypač jaučianti nuotolio nuo didesnių centrų ir ES išorės sienos artumo sąlygojamus iššūkius;

      Eišiškės (Šalčininkų r.) – stambi ir nutolusi gyvenvietė, vietinės reikšmės ekonomikos ir viešųjų paslaugų centras, ypač jaučiantis nuotolio nuo didesnių centrų ir ES išorės sienos artumo sąlygojamus iššūkius;

      Jašiūnai - vietinės reikšmės ekonomikos centras, kurio traukos zona apima dalį Šalčininkų ir Vilniaus r. savivaldybių teritorijų;

      Rudamina (Vilniaus r.) – sparčiai augantis vietinės reikšmės centas.

Funkcinės zonos teritorija užima 2.213 km2, iš jų visą Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją – 1.491,4 km2, dalį Trakų r. savivaldybės teritorijos (140 km2), dalį Varėnos r. savivaldybės teritorijos (304 km2), dalį Vilniaus r. savivaldybės teritorijos (278 km2).

Funkcinės zonos teritorijoje 2019 m. pradžioje gyveno 58.600 gyventojų. Daugiausiai jų buvo Šalčininkų r. savivaldybėje – 30.706 (iš jų Šalčininkų mieste – 6.715, Eišiškių m. – 3.006, Dieveniškių mstl. – 720, Jašiūnų mstl. – 642), į zonos teritoriją patenkančiose Vilniaus r. seniūnijose – 22.259 (Iš jų Rudaminos mstl. – 6.164, Pagirių km – 3.451), į teritoriją patenkančiose Varėnos r. seniūnijose – 4.422 (iš jų Matuizų km. – 1.312, Naujųjų Valkininkų mstl. – 544), į teritoriją patenkančioje Trakų r. Paluknio seniūnijoje – 1.213.

Funkcinės zonos teritorijoje gyventojų tankis yra daugiau nei perpus mažesnis nei šalies vidurkis (atitinkamai 21 ir 43 gyv./km2). Gyventojų pasiskirstymas funkcinės zonos teritorijoje yra labai nevienalytis: šiaurinėje jos dalyje (Vilniaus r. seniūnijose ir šiaurinėse Šalčininkų r. seniūnijose) šis rodiklis (iki 260 gyv./km2) šalies vidurkį viršija iki šešių kartų, o pietiniuose teritorijos pakraščiuose sumažėja iki 10-15 gyv./km2 ir tik aplink lokalius zonos centrus – Eišiškes, Jašiūnus, Šalčininkus – pakyla virš šalies vidurkio.

 

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros strategija buvo rengiama 2019 m. – 2020 m. pirmą pusmetį. Atlikus pradinę probleminės teritorijos analizę, Šalčininkai+ funkcinės zonos strategijos rengimui skirtų valstybės institucijų susitikimai su atitinkamų savivaldybių – Šalčininkų r. verslo bendruomene, taip pat su besiribojančių ir Vilniaus r., Trakų r., Varėnos r. savivaldybių administracijų atstovais vyko nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Keturiolikos susitikimų metu buvo išryškintos funkcinės zonos teritorijų galimybės bei iššūkiai, buvo derinami savivaldybių interesai, formuojamos bendros veiklos kryptys.

Atsižvelgiant į ES finansinio laikotarpio pabaigos aktualijas, valstybės pastangų sumažinti koronaviruso pandemijos bei masinio karantino sąlygoto ekonomikos nuosmukio įtaką galimo panaudoti finansavimo apimties dinamikai, kartu su šia strategija pateikiamas trumpojo laikotarpio veiksmų planas, apimantis greičiausiai įgyvendinamas veiklas. Tolesnėje perspektyvoje strategija numato galimybę plėstis, įtraukti daugiau veiksmų ir juos įgyvendinti platesnėje teritorijoje.

 

 

Funkcinės zonos strategijos įgyvendinimas yra grindžiama vienu horizontaliu prioritetu – socialinės atskirties funkcinėje zonoje mažinimu. Nors šis prioritetas neturi atskirai nustatytų tikslų ir uždavinių bei jų įgyvendinimo veiksmų, tačiau visi strategijos veiksmai yra orientuoti į jo įgyvendinimą.

Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijos socialinės atskirties mažinimo tikslas yra tampriai susijęs su visomis Vilniaus specializacijos kryptimis – sumanios pramonės kūrimas (II kryptis) ir aukštųjų technologijų plėtra (I kryptis) prisidės prie ekonominio išsivystymo lygių skirtumų mažinimo; laukiama, kad paslaugų eksporto (III kryptis) perspektyva paskatins regiono gyventojų verslumą, padidins regiono žinomumą, paskatins su sveikata susijusių paslaugų plėtrą;, kūrybinių industrijų (IV kryptis) plėtros atveriamos perspektyvos įgalins realizuoti ir komercializuoti vietos gyventojų kūrybinį potencialą; o funkcinės zonos geografinio ir kelių infrastruktūros potencialo išnaudojimas transporto sektoriaus ir logistikos plėtrai sustiprins tiek teritorijos tranzitinį vaidmenį, tiek ir prisidės prie geresnės jos ir jos gyventojų integracijos į šalies ir pasaulio ekonominius procesus bei sąlygos gerovės lygio kilimą.

Socialinės atskirties mažinimo prioriteto įgyvendinimas orientuojasi į visų amžiaus grupių – jaunimo, šeimų su mažais vaikais, senjorų – poreikio lengvai pasiekti sporto, laisvalaikio ir socialines paslaugas, bendruomenės veiklos centrus ir ten sulaukti kokybiškos, lengvai prieinamos ir kvalifikuotos socialinių paslaugų specialistų pagalbos, konsultacijos, teikiamų paslaugų – patenkinimą. Taip pat, socialinės atskirties mažinimas apima regiono ir jo gyventojų potencialo įgalinimą funkcinės zonos gerovei ir jos ūkio konkurencingumui – geresnio susisiekimo, gyventojų verslumo ir kūrybinių galių realizavimo, regiono patrauklumo atvykstantiems poilsiautojams didinimą.

 

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros prioritetinės kryptys buvo išskirtos atsižvelgiant į funkcinės zonos bei su ja sąveikaujančio Vilniaus miesto potencialą, Vilniaus regiono plėtros tarybos patvirtintas regiono specializacijos kryptis[2] bei į ją patenkančių savivaldybių įvardintų plėtros ir gerovės kūrimo prioritetų generuojamą sinergijos efektą.

Šalčininkai+ funkcinė zona, dalyvaudama Vilniaus regiono specializacijos II krypties – sumanios pramonės – įgyvendinime, siekia mažinti ekonominės veiklos poliarizaciją Vilniaus apskrityje. To siekiama didinant funkcinės zonos teritorijos patrauklumą pramonės investicijoms. Alytaus apskrityje esančios Varėnos r. savivaldybės dalyvavimą Šalčininkai+ strategijos įgyvendinime palengvina tai, kad ši kryptis iš esmės sutampa su kaimyninės Alytaus apskrities pasirinkta I specializacijos kryptimi (apdirbamosios gamybos vystymas).

Šalčininkai+ funkcinė zona, dalyvaudama Vilniaus regiono specializacijos III krypties – paslaugų eksporto – įgyvendinime, siekia panaudoti regiono turizmo, sveikatingumo bei laisvalaikio paslaugų vartotojų rinkos potencialą vietos ekonomikos stiprinimui. Alytaus apskrityje esančios Varėnos r. savivaldybės dalyvavimą Šalčininkai+ strategijos įgyvendinime palengvina tai, kad ši kryptis iš esmės sutampa su kaimyninės Alytaus apskrities pasirinkta II specializacijos kryptimi (turizmo vystymas).

Šalčininkai+ funkcinė zona, dalyvaudama Vilniaus regiono specializacijos IV krypties – kūrybinių industrijų plėtros – įgyvendinime, siekia sinergijos efekto iš turimo kultūrinio ir žmogiškojo potencialo bei šio sektoriaus paslaugų paklausos naujų ekonominių veiklų plėtrai bei bendram gyventojų išsilavinimo lygio kėlimui.

Šalčininkai+ funkcinė zona, dalyvaudama Vilniaus regiono specializacijos V krypties – transporto sektoriaus ir logistikos paslaugų plėtros – įgyvendinime, siekia išnaudoti turimą geografinį ir transporto infrastruktūros potencialą susisiekimo gerinimui, eismo saugumo ir ekologiškumo didinimui.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, išskiriamos trys Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros prioritetinės kryptys:

1.      Verslo ir investicinės aplinkos gerinimas (sąlygų investicijoms, vietos smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos galimybių gerinimas, investicijų pritraukimas, vietos gyventojų verslumo skatinimas).

2.      Darnaus judumo plėtra (viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo ir ekologiškumo didinimas, susisiekimo infrastruktūros plėtra).

3.      Gyvenimo gerovės gerinimas (neįgaliųjų integracija, vietos bendruomenėms reikalingos sporto, sveikatingumo ir laisvalaikio infrastruktūros plėtra, kūrybinių industrijų paslaugų plėtojimas).

 

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijoje yra keletas ekonominės veiklos centrų: Šalčininkų miestas, Baltoji Vokė (Šalčininkų r.), Baltoji Vokė (Vilniaus r.), Jašiūnai, Rudamina, Eišiškės. Į funkcinės zonos teritoriją patenkančiose Trakų ir Varėnos r. teritorijose didesnių ekonominės veiklos centrų nėra. Vykdant funkcinės zonos teritorinę plėtrą, trumpuoju laikotarpiu (anksčiausiai nuo 2021 m.) numatoma su atitinkamomis kaimyninėmis savivaldybėmis svarstyti galimybę jos teritoriją išplėsti į vakarus ir į funkcinės zonos aprėptį įtraukti lyginant su atitinkamos savivaldybės vidurkiu žemesniais ekonominio aktyvumo rodikliais (mažesnis įmonių skaičius, didesnis nedarbo lygis ir pan.) pasižyminčiais Trakų ir Varėnos r. savivaldybių rytines seniūnijas – Marcinkonis, Matuizas, Merkinę, Naujuosius Valkininkus, Onuškį, Senuosius Trakus, Rūdiškes, Varėną.

Ekonomikos išsivystymo aspektu funkcinė zona yra labai nevienalytė. Šiaurinė, arčiau Vilniaus m. esanti, jos dalis pasižymi vienais aukščiausių, o pietinė – vienais žemiausių rodiklių šalyje. Pavyzdžiui, 2018 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU) Trakų r. siekė 98%, Vilniaus r. – 91% šalies vidurkio; tuo metu Šalčininkų r. jis sudarė tik 72%, Varėnos r. – 73%.

Šalčininkų r. ir Varėnos r. savivaldybės „iškrenta“ iš aplinkinėms savivaldybėms būdingos stabilios VMDU artėjimo prie šalies vidurkio tendencijos. Pastarosiose savivaldybėse šis rodiklis daugiau nei dešimtmetį svyruoja 70-78% nuo nacionalinio vidurkio ribose. Pagal VMDU rodiklius Šalčininkų r. savivaldybė stabiliai rodo žemiausius rezultatus šalyje. Iki tol pasižymėjęs šalies vidurkiui artimais rodikliais, 2018 m. Varėnos r. savivaldybėje VMDU augimas 2017 m. sulėtėjo, ko išdavoje ji iš 32 nusileido į 55 vietą šalyje (2018 m.).

Panašios tendencijos stebimos ir investicijų srityje: 2018 m. materialinės investicijos (MI) vienam gyventojui, arba MI intensyvumas, Trakų r. savivaldybėje sudarė 98,5% šalies vidurkio, Vilniaus r. – 91,4% šalies vidurkio. Pietinėje teritorijos dalyje šie rodikliai buvo vieni žemiausių: 2018 m. MI intensyvumas Šalčininkų r. buvo trečias žemiausias šalyje (71,8% šalies vidurkio), Varėnos r. – ketvirtas žemiausias (73,3%).

Varėnos r. pasižymi ne tik mažiausiais MI augimo rodikliais, čia taip pat stebima MI kreivės plokštėjimo tendencija: 2014-2016 m. laikotarpiu MI intensyvumas augo 30%, o 2016-2018 m. – tik 9%. Šie rodikliai yra gerokai mažesni nei atitinkami Šalčininkų r. (18% ir 41%), Vilniaus r. (16% ir 41%) ar Trakų r. rodikliai (24% ir 47%). Pažymėtina, kad 2020 m. kovo mėnesį Šalčininkų r. savivaldybės investuotojams siūlyti 6 objektai investuotojų susidomėjimo nebuvo susilaukę jau keletą metų. Menkas investuotojų aktyvumas stebimas nepaisant nuolatinių savivaldybės bei užsienio investicijų pritraukimą skatinančių valstybės institucijų pastangų.

Geografinės padėties ir ekonomikos rodiklių sąryšis atsispindi ir nedarbo statistikoje: geografiškai Vilniaus miestui artimame Trakų r. 2010-2018 m. laikotarpiu nedarbo lygis buvo apie 30% žemesnis nei šalies vidurkis, o Varėnos r. ir Vilniaus r. savivaldybėse jis buvo apie 10%, Šalčininkų r. – 10-20% didesnis už šalies vidurkį. Šalčininkų r. būdingi dideli nedarbo lygio svyravimai – pvz. 1998-2000 m. krizės laikotarpiu nedarbo lygis buvo pasiekęs 16,4%, kai Vilniaus apskrities vidurkis buvo  8,9%, o šalies – 11,1%; 2009-2010 m. nuosmukio laikotarpiu Šalčininkų r. jis buvo pakilęs iki 21%, kai Vilniaus apskrities pikas siekė 15,4%, o nacionalinis – 15,9%. Pažymėtina, kad nedarbo lygio mažėjimas funkcinės zonos pietuose stebimas tik ilgą laiką stabiliai augant ekonomikai: jei iki 2015 m. atitinkami nedarbo rodikliai buvo iki 20% didesni už nacionalinį vidurkį, tai 2016-2019 m. šis skirtumas jau buvo mažesnis nei 10%.

Tolstant nuo Vilniaus stebimos dalyvavimo darbo rinkoje mažėjimo tendencijos: 2019 m. šalyje esant užimtiems 73% 15-64 m. amžiaus gyventojų, Trakų r. šis rodiklis siekė net 80,9%, Vilniaus r. – 76,7%, o Varėnos r. jis tebuvo 67,5%, Šalčininkų r. – tik 62%.

Tas pats taikytina ir savarankiškai dirbančiųjų daliai – Šalčininkų (2019 m. savarankišką veiklą vykdė 4,18% visų gyventojų) ir Varėnos r. (4,92%) rodikliai yra ženkliai žemesni nei arčiau sostinės esančių Trakų r. (5,69%) ir Vilniaus r. (5,96%). Šiems rodikliams 2010-2017 m. stabiliai augant visoje šalyje, jų pokytis Varėnos r. (+62%) ir Šalčininkų r. (+85%) atsiliko tiek nuo nacionalinio vidurkio (+90%), tiek nuo kaimyninių Trakų r. (+112%) ir Vilniaus r. (+142%).

Ypatingą Šalčininkų savivaldybės gyventojų įsitraukimo į darbo rinką problematiką indikuoja gerokai žemesni nei panašiai nutolusios Varėnos r. savivaldybės gyventojų ekonominio aktyvumo rodikliai ar atitinkamos apskrities vidurkis. Pvz. 2018 m. Varėnos r. gyventojų užimtumo rodikliai buvo artimi Alytaus apskrities vidurkiui (70,3%), o Šalčininkų r. atveju jie už Vilniaus apskrities vidurkį buvo žemesni net 28%. 2017 m. Varėnos r. savarankiškai dirbančių gyventojų dalis buvo 20% žemesnė už Alytaus apskrities vidurkį, o šis Šalčininkų r. rodiklis už Vilniaus apskrities vidurkį buvo mažesnis 70%.

Šalčininkų r. išsiskiria ir žemesniu įmonių skaičiumi: 2019 m. 1000 Trakų r. gyventojų teko 29,6 įmonės, Varėnos r. – 30,1, Vilniaus r. – 30,3, Vilniaus m. – 73,5. Savo ruožtu, nors Šalčininkų r. teritorijoje veikiančių įmonių skaičius 2015-2019 m. išaugo beveik 13% - nuo 668 iki 745, o 1000 gyventojų tenkančių įmonių skaičius išaugo nuo 20,6 iki 24,9, pagal šį rodiklį jis nuo regiono vidurkio atsiliko 2,39, o nuo šalies vidurkio – 1,84 karto ir šalies mastu pateko į žemiausius rezultatus turinčių penketą.

Aptarta statistika leidžia daryti išvadą, jog funkcinės zonos teritorija pasižymi žemu verslumo lygmeniu, o vietos darbo rinka yra orientuota aptarnauti Vilniaus mieste koncentruotus ekonominius procesus. Išimtimi iš šios tendencijos laikytina tik Varėnos r. savivaldybė, iki 2016 m. rodžiusi sąlyginai aukštą (lyginant su panašioje geografinėje padėtyje esančiu Šalčininkų r.) MI intensyvumo lygmenį. Tačiau po 2016 m. sulėtėjęs šio rodiklio augimas leidžia spėti, jog Varėnos r. ūkis priartėjo prie turimų galimybių ribų ir tolesniam augimui reikalingas naujas reguliacinis ar išorinis ekonominis postūmis.

Itin žemas konkrečios vietovės gyventojų ekonominio aktyvumo lygmuo gali būti sąlygojamas vienos ar keleto priežasčių, tarp kurių tikslinga įvardinti neapskaitomą darbą pvz. šeimos ūkyje, nelegalų darbą, faktinę emigraciją bei kitas priežastis. Bet kuriuo atveju, žemas užimtumo lygmuo indikuoja darbo rinkos ydas, visų pirma – darbo vietų pasiūlos ir / arba siūlomo darbo užmokesčio nepakankamumą, nelegalių užimtumo alternatyvų buvimą bei verslumo stoką – nenorą ar baimę kurti savo verslą, taip pat menką Šalčininkų r. gyventojų integraciją į nacionalinę darbo rinką bei jų darbo vietų jautrumą ekonominio ciklo fazėms.

Žemas ekonominis aktyvumas rodo, jog funkcinės zonos pietuose susiformavo ydingas žemų investicijų – žemo darbo našumo – žemų pajamų – žemos darbuotojų kvalifikacijos – žemo investicinio patrauklumo – žemų investicijų ratas. Išėjimui iš šių struktūrinių problemų būtinas stimulas, skatinantis aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą.

Tokią galimybę menkai urbanizuotoms funkcinės zonos pietinėms ir vakarinėms teritorijoms (2017 m. 48% Šalčininkų r. ir 69% Varėnos r. užėmė miškai) siūlo trečioji Vilniaus regiono specializacijos kryptis (paslaugų eksportas). Gaujos, Merkio, Šalčios, Visinčios, Versekos upių apylinkės, Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Rūdininkų gira pasižymi gamtiniu ir turizmo potencialu. Jo panaudojimą vietos ekonomikos aktyvumo bei gyventojų verslumo didinimui riboja menkai išvystyta turizmo paslaugų rinka (pvz. Šalčininkų r. yra tik 17 kaimo turizmo sodybų, į rytinėse Varėnos r. seniūnijose – apie 20).

Dideles galimybes plėtoti regiono turistinį potencialą teikia esamų turistinių maršrutų vystymas bei vietos kultūrinio paveldo įveiklinimas. Geriausiai žinomas vietinis vandens turizmo maršrutas driekiasi Merkio upe. Nors upė ir teka per keletą gyvenviečių, visame šiame maršrute trūksta patogių išlipimo vietų, įrengtų stovyklaviečių, atliekų konteinerių, prieigų prie prekybos vietų, kas sąlygoja menką vietos verslo susidomėjimą šio potencialo išnaudojimu. Šio turistinio maršruto atnaujinimas, propagavimas, vietos verslo skatinimas išnaudoti jo teikiamas galimybes prekybos ir amatų plėtrai turi didelį potencialą prisidėti prie ekonominio aktyvumo regiono periferinėse vietovėse.

Tolimesnėje perspektyvoje numatoma plačiau išnaudoti materialų (pvz. bažnyčių kompleksai, kiti sakraliniai objektai, piliakalniai, etnografinių kaimų architektūra) ir nematerialų (pvz. vietos kulinarinis paveldas, dailidžių ir kalvystės tradicijos, švenčių papročiai, unikali šnekta ir folkloras) regiono potencialą. Šio potencialo įgalinimui antrame strategijos etape bus plėtojami dviračių takai, atnaujinami ir vietos bei kaimyninių teritorijų poreikius tenkinančiai kūrybinių industrijų plėtrai bei sveikatingumo stiprinimui pritaikomi kultūros paveldo objektai, skatinama nišinių turizmo produktų (pvz. piligriminiai, ekologiniai, kultūriniai maršrutai) bei atitinkamos infrastruktūros (pažintinių takų įrengimas, ženklinimas, faunos stebėjimo aikštelių įrengimas) plėtra, jų žinomumo didinimas.

Patogesnės ir geriau pristatomos turizmo ir poilsio paslaugos skatins turistus iš už funkcinės zonos ribų daugiau laisvalaikio leisti Šalčininkai+ regione, įsigyti jame siūlomas prekes ir paslaugas, skatins vietos gyventojus plėtoti verslus, kurti ir parduoti nišinius produktus bei mažins regiono informacinę izoliaciją ir ekonominį atsilikimą.

 

SSGG analizės matrica

Stiprybės

Silpnybės

1. Didelė laisvų žemės sklypų su įrengta vandentiekio ir elektros infrastruktūra pasiūla ir nedidelės žemės kainos.

1. Investuotojų poreikius atitinkančių sklypų trūkumas.

2. Augantis veikiančių ūkio subjektų, mažų ir vidutinių įmonių skaičius, daro teigiamą įtaką regiono ekonominiam augimui ir gerovės lygio kilimui.

2. Menkas teritorijos gyventojų verslumas, didelis nedarbas ir žemas dalyvavimo darbo rinkoje lygmuo.

3. Gamtinis vietovės potencialas ir unikali multikultūrinė aplinka sudaro sąlygas plėtoti su turizmo paslaugomis susijusį vietinių gyventojų verslumą, inovacijas ir vietos potencialo išnaudojimą skatinančius verslus

3. Materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų rodikliai ženkliai atsilieka nuo šalies ir regiono vidurkio.

 

Galimybės

Grėsmės

1. Didėjanti ūkininkų ūkių produkcijos paklausa, kaip galimybė plėtoti vietos ūkininkų verslumą.

1. Mažėjančios galimybės pritraukti ES fondų investicijas projektams įgyvendinti dėl didėjančio nuosavo indėlio reikalavimo, 2020 m. ekonominio nuosmukio ir ribotų savivaldybių finansinių galimybių.

2. Auganti darbo jėgos paklausa už funkcinės zonos teritorijos ribų, kaip galimybė išnaudoti turimą darbo jėgos rezervą.

2. Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija, sąlygojanti žemos kvalifikacijos darbo jėgos paklausos mažėjimą.

3. Auganti turizmo, laisvalaikio ir sveikatingumo paslaugų paklausa už funkcinės zonos ribų (pvz. Vilniaus m.).

3. Menkas funkcinės zonos turizmo ir poilsio objektų žinomumas tarp šalies ekonomikos centrų ir užsienio gyventojų.

 

IŠSKIRTOS ESMINĖS PROBLEMOS

 

Atlikta SSGG analizė leidžia įvardinti esminę Šalčininkai+ funkcinės zonos problemą – savotišką uždarą „ydingą žemų investicijų ratą“. Maža darbo jėgos pasiūla ir žema jos kvalifikacija sąlygoja žemą investicijų lygį ir menką naujų, gerai apmokamų darbo vietų pasiūlą. Pastaroji, savo ruožtu, skatina vietos gyventojus ieškotis darbo už savivaldybės ribų, daugiausiai – Vilniaus mieste, kas savo ruožtu mažina tiek bendrą darbo jėgos, ypač labiau atlyginimo dydžiui jautrios labiau kvalifikuotos darbo jėgos, pasiūlą. Žemas vietos gyventojų verslumo lygis nesukuria paskatų išsiveržti iš šio uždaro rato, ko išdavoje vietos ekonominis aktyvumas ir inovacijų lygmuo yra labai žemame lygyje.

Išėjimui iš šio uždaro rato reikalingas išorinis postūmis. Tokiu postūmiu turi būti veikla iš karto keliomis kryptimis – investuotojų susidomėjimą galinčių paskatinti objektų pramonės ir logistikos investicijoms pasiūlos didinimas, smulkiojo ir vidutinio vietos verslo aktyvumo, vietos gyventojų verslumo skatinimas.

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

Aukščiau išskirtų problemų sprendimui numatomi du ekonominio aktyvumo Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijoje didinimo uždaviniai: smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos gerinimas ir funkcinės zonos pietinės dalies investicinio patrauklumo didinimas:

 

Eil. Nr.

Tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai

Vertinimo kriterijus

Pradinė reikšmė, 2018 m.

Siekiama reikšmė, 2027 m.

1.1.

Tikslas – sudaryti sąlygas naujų investicijų pritraukimui pietinėje funkcinės zonos teritorijoje

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, procentai nuo šalies vidurkio, funkcinės zonos pietinėje dalyje

71,8%[3]

85%

1.1.1.

Uždavinys – sutvarkyti ir investicijoms parengti šiuo metu apleistas teritorijas

Pritraukta gamybinių investicijų, mln. eurų.

0

3

1.2.

Tikslas – sudaryti palankias sąlygas funkcinės zonos gyventojų verslumo augimui

Ekonomiškai neaktyvių funkcinės zonos gyventojų dalis, lyginant su šalies vidurkiu, proc.

165

120

1.2.1.

Uždavinys – skatinti vietos gyventojų verslumą

Vidutinis mėnesinis prekiautojų skaičius, asm.

1000

1300

1.2.2.

Uždavinys – skatinti regiono paslaugų eksportą

Paslaugas naujai pradėjusių teikti naujų turizmo verslų skaičius, vnt.

0

5

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES INVESTAVIMO LOGIKA

 

Funkcinės zonos teritorijos patrauklumo verslui bei gyventojų ekonominio aktyvumo skatinimui skirtos investicijos bus orientuojamos į žemus atitinkamus rodiklius sąlygojančių priežasčių šalinimą ar jų poveikio mažinimą. Tuo tikslu ši strategija koncentruoja viešąsias investicijas į investuotojams patrauklių investicinių objektų (žemės sklypų ir pan.) pasiūlos didinimą bei į sąlygų vietos gyventojams realizuoti savo ekonominį potencialą gerinimą.

Pramonės investicijas paskatinti tikimasi parengiant ir potencialiems investuotojams pasiūlant gyvenvietėse esančius pramonės objektams reikalingų dydžių sklypus su įrengtais inžineriniais tinklais. Įgyvendinant uždavinį Nr. 1.1.1. bus atlikta funkcinės zonos gyvenvietėse esančių apleistų teritorijų konversiją į pramonės ar logistikos investicijoms parengtus sklypus.

Vietos gamintojų ekonominiam aktyvumui skatinti numatoma sutvarkyti vietinės reikšmės turgaviečių infrastruktūrą, padidinant jų patrauklumą prekybininkams bei pirkėjams ir taip paskatinant kaimiškųjų vietovių gyventojus plačiau naudotis galimybėmis prekiauti savo gamybos produkcija. Šiam tikslui funkcinės zonos savivaldybės siūlo išnaudoti tarp vietos gyventojų ir lankytojų populiarų ūkininkų turgų Šalčininkų mieste ir Rudaminos (Vilniaus r.) turgų, kuriuo naudojasi daug prekybininkų ir iš gretimų Šalčininkų r. gyvenviečių. Laukiama, jog įgyvendinus uždavinį Nr. 1.2.1. patogiai įrengti paviljonai paskatins prekiauti daugiau vietos gamintojų, o didesnė pasiūla ir vizualinis prekybos vietų patrauklumas paskatins šiose turgavietėse lankytis ir funkcinės zonos teritorijoje laisvalaikį leidžiančius ne jos gyventojus.

Tolimesnėje perspektyvoje numatoma analogiška smulkios vietinės prekybos infrastruktūros plėtra ir kitose funkcinės zonos gyvenvietėse (Eišiškėse ir kt.) bei kitos vietos gyventojų verslumui skatinti skirtos „kietos“ ir „minkštos“ priemonės.

Įgyvendinus uždavinį Nr. 1.2.2. bus pagerintos sąlygos vietos verslui išnaudoti funkcinės zonos centrinės-vakarinės teritorijos turistinį bei rekreacinį potencialą. Pirmuoju etapu numatomos investicijos į Merkio upės turistinio maršruto plėtrą, sustojimo ir poilsio vietų įrengimą paskatins turizmo ir su juo susijusių vietos verslų aktyvumo augimą šiose, mažiausiai išsivysčiusias Šalčininkų ir Varėnos rajonų dalis kertančios upės apylinkėse. Įrengtos poilsio vietos, prieigos prie kultūrinio paveldo objektų ir vietos įžymybių skatins poilsiautojus daugiau laiko praleisti susipažįstant su krašto paveldu, o vietos verslui atvers naujas galimybes teikti paslaugas poilsiautojams bei naujų, su tuo susijusių verslų (prekybos, maitinimo, poilsio, amatų) plėtrą. Kartu su 3 investavimo kryptyje numatytais veiksmais tai prisidės prie funkcinės zonos gyventojų verslumo ir ekonominio aktyvumo augimo bei gerovės lygio kilimo.

Sekančiame funkcinės zonos plėtros etape planuojamos panašios investicijos į turizmo maršrutų patrauklumo didinimą išnaudojant Rūdninkų girios, bažnytinio ir piligriminio turizmo potencialą. Planuojama įrengti kempingus, apžvalgos aikšteles Rūdninkų girioje, turizmo poreikiams pritaikyti piliakalnius (pvz. Eišiškių, Turgelių ir kt.) bei dvarus (pvz. Paulavos respublikos kompleksas), plėtoti dviračių takų tinklą, sujungiant Trakų pilis su Medininkų ir Norviliškių pilimis bei kitais paveldo objektais, Jašiūnų ir Šalčininkų miestais, bendras veiklas su vietos verslu skatinant ekonominį aktyvumą šio paveldo pagrindu ir atitinkamų poilsio bei rekreacijos galimybių pristatymą šalies ir tarptautinei auditorijai.


VEIKSMŲ PLANAS

 

1.1. Tikslas – sudaryti sąlygas naujų investicijų pritraukimui pietinėje funkcinės zonos teritorijoje

1.1.1. Uždavinys – sutvarkyti ir investicijoms parengti šiuo metu apleistas teritorijas

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė, tūkst. eurų

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

1.1.1.1.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Teritorijos, adresu Vilniaus g. 3F, Šalčininkai konversija. (išvalymas, aptvėrimas, el. įvado galios padidinimas, dujų, vandentiekio ir nuotekų tinklų atvedimas)

2020

2021

13,2

163,2

investicijoms parengtų žemės sklypų skaičius, vnt.

0

1

 

 

1.2. Tikslas – sudaryti palankias sąlygas funkcinės zonos gyventojų verslumo augimui

1.2.1. Uždavinys – skatinti vietos gyventojų verslumą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė, tūkst. eurų

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.2.1.1.

 Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Šalčininkų ūkininkų turgaus sutvarkymas (paviljonų įrengimas, pritaikymas prekybai maisto produktais)

2020

2021

26,5

326,5

 

Turgaviečių su atnaujinta infrastruktūra skaičius, vnt.

0

1

1.2.1.2.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Turgaus Rudaminoje rekonstrukcija (pastato, el. įvado atnaujinimas, prekybos paviljonų, grindinio, parkingo, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas, aptvėrimas, apšvietimas)

2020

2022

75

925

 

Turgaviečių su atnaujinta infrastruktūra skaičius, vnt.

0

1

 

1.2.2. Uždavinys – skatinti regiono paslaugų eksportą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė, tūkst. eurų

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.2.2.1.

 Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

 

Merkio upės vandens turizmo trasos atnaujinimas (trasos ženklinimas ir pakrančių sutvarkymas, vandens turizmo sustojimo vietų įrengimas, informacinės priemonės)

2020

2021

18,9

232,88

 

Įrengtų poilsio aikštelių baidarininkams su pažintiniais maršrutais, vnt.

0

4

 


 

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijoje esantys ekonominės veiklos ir viešųjų paslaugų centrai (Baltoji Vokė, Eišiškės, Jašiūnai, Dieveniškės, Rudamina, Šalčininkai, už zonos teritorijos esantis ir visą ją veikiantis Vilniaus miestas) yra išsidėstę kompaktišku, kasdienėms kelionėms patogiu (iki 45 min. viešuoju transportu) nuotoliu. Teritoriją kertančios transporto magistralės A4, A15/E85, keliai Nr. 202, Nr. 3909, Nr. 5202 bei juos jungiančių kelių tinklas sudaro galimybę plėtoti nedidelio nuotolio aukšto intensyvumo viešojo transporto tinklą ir aptarnauti vietinius judumo poreikius, su Vilniaus miestu susijusius švytuoklinės migracijos, trumpalaikio turizmo srautus bei užtikrinti aukštą vienose gyvenvietėse esančios poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros bei paslaugų prieinamumo lygį kitų gyvenviečių gyventojams.

Šio potencialo įgyvendinimą riboja transporto magistralių pralaidumas, šiaurinėje zonos teritorijos dalyje (Vilniaus miesto prieigose) sąlygojantis didelius kamščius, žema vietos kelių kokybė, nepakankamas teritorijos padengimas viešojo transporto paslaugų pasiūla, ribotos intermodalumo – skirtingų transporto rūšių kombinavimo – galimybės. Pažymėtina, jog į funkcinio regiono aprėptį patenkančios savivaldybės arba nėra parengę darnaus judumo planų (Šalčininkų r., Varėnos r., Vilniaus r.), arba jie dažniausiai apsiriboja vieno miesto teritorija (Trakų m.), o jų elementai yra išskaidyti keliuose dokumentuose (pvz. Ekologinio turizmo transporto grandžių Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje specialusis planas).

Nors regionas viduje ir su išore yra sujungtas išvystytu kelių tinklu, ženkli vietinių kelių dalis (88,4%) nėra asfaltuota. Darnaus judumo galimybes riboja nedidelis dviračių takų ilgis bei prastai įrengtos gatvės, pvz. Šalčininkų r. pusė gyvenviečių gatvių 2020 m. pradžioje buvo be šaligatvių. Funkcinės zonos teritorijoje 2018 m. buvo tik 8,11 km dviračių takų. Nors, lyginant su 2016 m. jų ilgis padidėjo 4,11 km (51 proc.), o toks augimas buvo dvigubai didesnis nei šalies vidurkis (23%) dviračių takų tinklo tankis regione buvo vienas žemiausių šalyje.

Teritorija pasižymi menkai išvystyta nusidėvėjusia viešojo transporto infrastruktūra – mažesnėse gyvenvietėse autobusų stotelėse nėra nuo lietaus, saulės ir vėjo apsaugančių stoginių, stočių pastatai yra tik didesniuose miestuose, tačiau paprastai tokie statiniai yra smarkiai nusidėvėję (pvz. Šalčininkuose) ir reikalaujantys aukštų išlaikymo sąnaudų.

Funkcinės zonos teritorijoje jaučiamas Park&Ride tipo aikštelių poreikis, kuriose iš viešojo transporto neaptarnaujamų gyvenviečių atvykę darbuotojai galėtų saugiai ir be neigiamo poveikio aplinkai (pvz. žaliai vejai) palikti automobilį ar dviratį ir toliau kelionę tęsti viešuoju ar darbuotojus pavėžėjančiu įmonių transportu. Pvz., Šalčininkų r. teritorijoje tokios savavališkai susiformavę aikštelės 2020 m. pradžioje fiksuotos Jašiūnuose, Šalčininkuose, Zavišonių km. bei kai kuriose kitose gyvenvietėse prie autobusų stotelių ar geležinkelio stočių.

Zonos teritorijoje egzistuoja dvi paralelinės moksleivių pavėžėjimo sistemos – vežanti tik moksleivius (geltonieji autobusai) ir visus keleivius aptarnaujantys 75 (2019 m.) reguliaraus susisiekimo maršrutai. Viešojo transporto paslaugos šioje teritorijoje teikia dešimt įmonių (V. Mickevičiaus autotransporto įmonė, V. Prišmont prekybos-autotransporto firma, T. Sinkevič autotransporto įmonė, Stančiko autotransporto įmonė, „Transjarda“, Šalčininkų AP, dalį jos teritorijos aptarnauja „Irzimas“, UAB Trakų autobusai, Varėnos AP, Vilniaus r. autobusų parkas),[4] dauguma kurių vykdo tik po keletą, daugiausiai į Vilniaus miestą orientuotų, maršrutų ir tik intensyvaus keleivių srauto laikotarpiu. Autobusai dažnai yra pasenę, nepritaikyti populiarėjančiam aktyviam poilsiui, pvz. nėra galimybių transportuoti dviračius.

Susisiekimo poreikius iš dalies tenkina Lietuvos geležinkeliai, šešis kartus į dieną[5] Vilniuje dirbantiems patogiu laiku vykdantys reisus maršrutu Vilnius-Jašiūnai daugiau nei 200 vietų turinčiais traukiniais. Geležinkelio atkarpa Jašiūnai-Šalčininkai keleivių pervežimui nenaudojama. Transporto paslaugų intermodalumas yra nepakankamas – viešojo transportų paslaugų teikėjais naudoja atskiras bilietų pardavimo sistemas, ribotos galimybės įsigyti bilietų internete ar jungtinius bilietus (nors egzistuoja galimybė siųsti siuntas visoje šalyje per privačią integruotą autobusų maršrutų sistemą), jaučiama nepatenkinta viešojo transporto integracijos su vietos ar asmeniniu transportu (Park&Ride tipo aikštelių) paklausa.

Šalčininkų r. naudojimosi viešuoju transportu rodikliai yra labiau būdingi didmiesčiams ir priemiesčiams: 2018 m. vienas savivaldybės gyventojas atliko 58 keliones autobusu (2013 m. – 80), kai Varėnos r. šie rodikliai siekė 8 (8), Trakų r. – 13 (11), Vilniaus r. – 18 (18), šalies mastu – atitinkamai 103 ir 101. Dėl nusidėvėjusios infrastruktūros sąlygojamų didelių sąnaudų ir ribotų galimybių kelti viešojo transporto paslaugų kainas, šis sektorius nepajėgia sukaupti modernizacijai reikalingų lėšų: iš 2019 m. UAB „Šalčininkų AP“ vykdytų 38 vietinio, 1 tolimojo, 2 tarptautinio susiekimo ir 15 Vilniaus r. priemiestinio susisiekimo maršrutų, 34 maršrutai tik padengė sąnaudas, o 22 buvo nuostolingi. Panaši padėtis buvo ir Varėnos AP. Pelningos buvo tik aukšto intensyvumo maršrutus aptarnaujančios įmonės (pvz. „Trakų autobusai“).

Viešojo transporto parkai yra neekologiški. Tai gerai iliustruoja didžiausio viešojo susisiekimo paslaugų teikėjo funkcinės zonos teritorijoje – Šalčininkų r. savivaldybės valdomos UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ statistika – iš 2020 m. pradžioje eksploatuotų 58 autobusų dauguma buvo pasenę (amžiaus vidurkis – 15 m., 2019 m. įvyko 100 reisą nutraukti privertusių gedimų). Jie darė ženklų poveikį aplinkai – tik trečdalis (19) autobusų atitiko Euro3 standartą, tik 7% - Euro6. Vien 2019 m. UAB „Šalčininkų AP“ autobusai išmetė 1713,5 tonų CO2.[6]

To išdavoje stebimas žemas viešojo transporto patrauklumas ir mažėjantis populiarumas patrauklumą bei itin aukštas automobilizacijos lygis, kuris visose aptariamose savivaldybėse, 2020-04-01 „Regitros“ duomenimis, viršijo 600 automobilių 1000 gyventojų ir buvo didesnis nei ES vidurkis (tik Varėnos r. atveju šis rodiklis buvo žemesnis nei šalies vidurkis). Tai, savo ruožtu, lemia  oro taršos augimą, avarijų ir jų aukų tikimybės didėjimą.

 

SSGG analizės matrica

Stiprybės

Silpnybės

1. Paprasta (sudaryta iš 4 centrų) vietos ekonomikos ir viešųjų paslaugų centrų sistema, nedideli (iki 45 min. kelio viešuoju transportu) atstumai tarp šių centrų sudaro prielaidas kasdieniam gyventojų ir lankytojų judumui trumpo nuotolio aukšto intensyvumo maršrutais.

1. Nusidėvėjusi ir menkai išvystyta viešojo transporto sistema, pasižyminti nusidėvėjusia, neįgaliesiems nepritaikyta infrastruktūra, žemas paslaugų integracijos ir skaitmenizacijos lygmuo, nepakankamas nuo lietaus, vėjo ir saulės apsaugančių autobusų stotelių skaičius.

2. Darbo vietų pasiūla gretimoje teritorijoje (Vilniaus mieste ir apylinkėse), turistinių ir poilsio objektų gausa funkcinės zonos teritorijoje sąlygoja viešojo transporto paslaugų paklausą darbo ir poilsio dienomis.

2. Mažėjantis gyventojų skaičius, ypač funkcinės zonos pietinėje dalyje, mažina susisiekimo poreikį.

3. Funkcinės zonos teritorijoje transporto paslaugas teikiančios ilgalaikes darbo šioje teritorijoje ir už jos ribų turinčios ir išplėtotą maršrutų tinklą siūlančios įmonės

3. Susidėvėję, keleiviams nepatrauklios viešojo transporto priemonės, nepritaikytos neįgaliesiems, populiariam trumpalaikiam turizmui (pvz. kelionėms dviračiu).

 

Galimybės

Grėsmės

1. Dideli kasdienės darbo migracijos srautai į gretimas teritorijas, sudarantys sąlygas plėtoti viešąjį transportą, išnaudoti viešojo transporto integracijos galimybes (pvz. tvarkaraščių derinimas ir bendras bilietas).

1. Mažėjančios galimybės pritraukti ES fondų investicijas dėl 2021-2027 m. ES finansiniu laikotarpiu didėjančio nuosavo indėlio reikalavimo ir ribotų savivaldybių bendrafinansavimo galimybių.

2. Išvažiuojamųjų laisvalaikio ir poilsio paslaugų paklausos augimas greta esančiame šalies ekonomikos centre – Vilniaus mieste.

2. Darbo vietų skaičiaus augimo sulėtėjimas dėl sumažėsiančių galimybių 2021-2027 m. ES finansiniu laikotarpiu investuoti ES fondų lėšas išsivysčiusių ES regionų kategorijai priskirtame Sostinės regione.

3. Didėjantis valstybės ir Europos Sąjungos dėmesys šiltnamio dujų emisijų mažinimui, viešojo transporto naudojimo skatinimui ir atitinkamos finansinės paskatos.

3. Covid-19 viruso sąlygotas ekonomikos nuosmukis 2020 m. ir jo neigiamas poveikis darbo užmokesčiui ir darbo vietų kūrimui.

 

IŠSKIRTOS ESMINĖS PROBLEMOS

 

Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė leidžia įvardinti esminę Šalčininkai+ funkcinės zonos judumo problemą – gyventojų ir lankytojų poreikių netenkinančią, viešųjų paslaugų, darbo vietų pasiekiamumo neužtikrinančią susiekimo sistemą. Ji yra menkai išvystyta, nesudaro tiek galimybės pilnai patenkinti vietos gyventojų mobilumo poreikių gauti būtinosioms paslaugoms (pvz. nesudaro galimybės keliauti neįgaliesiems), tiek ir didinti funkcinės zonos teritorijos išorinį pasiekiamumą, o esama infrastruktūra sąlygoja didelius išlaikymo kaštus.

Tai, savo ruožtu, sąlygoja daug tiesioginių ir netiesioginių neigiamų pasekmių – prastą regiono pasiekiamumą, nepatrauklumą savaitgalio išvykoms, transporto intermodalumo nebuvimą, dėl žemo pajamų lygio retai atnaujinamą ir pasenusį, neekologišką transporto priemonių parką to sąlygojamą asmeninių automobilių naudojimo augimą, didinantį kelių apkrovimą ir eismo kamščius pietinėse Vilniaus miesto prieigose bei oro taršą visame regione.

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

Aukščiau išskirtų problemų sprendimui numatomos vienas darnaus judumo funkcinės zonos teritorijoje didinimo tikslas ir du jo įgyvendinimo uždaviniai bei vertinimo kriterijai:

 

Eil. Nr.

Tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai

Vertinimo kriterijus

Pradinė reikšmė, 2018 m.

Siekiama reikšmė, 2027m.

2.1.

Tikslas – didinti Šalčininkai+ funkcinės zonos viešojo transporto sistemos efektyvumą taip didinant darbo vietų ir paslaugų pasiekiamumą

Kelionių skaičius vienam gyventojui per metus,

58

75

2.1.1.

Uždavinys – padidinti viešojo transporto infrastruktūros patogumą

Transporto intermodalumo principus atitinkančių stočių ir stotelių skaičius, vnt.

0

3

2.1.2.

Uždavinys – padidinti viešojo transporto priemonių patrauklumą

Naujesnių nei 5 m. amžiaus autobusų dalis savivaldybių keleivinio transporto įmonėse, proc.

10

33

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES INVESTAVIMO LOGIKA

 

Nedideli atstumai tarp gyvenviečių ir aukštas kelionių viešuoju transportu dažnumas sudaro galimybes funkcinėje zonoje plėtoti integruotą viešojo transporto sistemą, kuri skatintų gyventojams mažiau naudoti individualų transportą. Tuo tikslu reikalinga didinti viešojo transporto patrauklumą skirtingų poreikių keliautojams.

Atsižvelgiant į ribotas galimybes investuoti į kelių infrastruktūrą, trumpuoju laikotarpiu tikslingiausia priemone teritorijos pasiekiamumo ir judumo gerinimui yra viešojo transporto patrauklumo didinimas. Vėlesniame strategijos etape tikslinga daugiau dėmesio skirti taip pat ir jungiamųjų kelių, šaligatvių, dviračių takų kokybei, viešojo transporto tinklo efektyvumo beri intermodalumo didinimui, vieningo bilieto sistemos diegimui.

Uždavinio Nr. 2.1.1. įgyvendinimui numatoma kompleksiškai atnaujinti didelius keleivių srautus pritraukiančius viešojo transporto mazgus. Pirmame etape tam bus modernizuota Šalčininkų miesto autobusų stotis, jos pastatas ir peronai pritaikyti neįgaliesiems, įrengtos švieslentės ir informaciniai terminalai, Jašiūnuose, Šalčininkuose, Zavišonyse bus įrengtos Park&Ride aikštelės. Tai padidins viešojo transporto patrauklumą kasdien vykstantiems į darbą Vilniaus mieste ir funkcinės zonos gyvenvietėse, prisidės prie kelių apkrovimo ir kamščių mažinimo bei šios strategijos 3 tikslo – gyvenimo kokybės didinimo – įgyvendinimo.

Taip pat, didinant viešojo transporto patogumą, numatoma įsigyti ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutais važinėjančiuose autobusuose įrengti laikiklius dviračiams, kas dviračių turizmo entuziastams sudarys galimybes daugiau naudotis funkcinės zonos teritorijos paslaugomis ir taip palengvins šios strategijos 1 tikslo – patrauklumo turizmui – įgyvendinimą.

Uždavinio 2.1.2 įgyvendinimui numatoma didinti UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ paslaugų patrauklumą. Tam numatoma įsigyti tris naujus elektrinius, neįgaliesiems pritaikytus autobusus ir jų įkrovimo įrangą, taip pat elektroninius kasos aparatus. Naujas viešasis transportas bus pritaikytas neįgaliesiems ir keliautojams dviračiais, tuo prisidedant prie socialinės sanglaudos bei darnaus judumo ir regiono patrauklumo. Tai, savo ruožtu,  padės sumažinti ir CO2 emisijas - pvz. maršrutu Šalčininkai-Vilnius 6 kartus į dieną kursuojantį dyzelinį autobusą pakeitęs elektrinis metines CO2 emisijas sumažins maždaug 300 tonų.


VEIKSMŲ PLANAS

 

2.1. Tikslas – didinti Šalčininkai+ funkcinės zonos viešojo transporto sistemos efektyvumą taip didinant darbo vietų ir paslaugų pasiekiamumą

2.1.1. Uždavinys – padidinti viešojo transporto infrastruktūros patogumą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

2.1.1.1.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Viešojo transporto infrastruktūros modernizacija ir transporto intermodalumo didinimas

2020

2022

44

544

UAB „Šalčininkų autobusų parkas“

Įrengta energetiškai efektyvių, neįgaliesiems pritaikytų stoties patalpų, m2

0

800

Įrengta Park&Ride aikštelių

0

3

 

2.1.2. Uždavinys – padidinti viešojo transporto priemonių patrauklumą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

2.1.2.1.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Viešojo transporto patrauklumo didinimas

2020

2021

66

816

UAB „Šalčininkų autobusų parkas“

Įsigyta netaršių, žemagrindžių, neįgaliesiems pritaikytų viešojo transporto priemonių, vnt.

0

3

Ant autobusų įengta dviračių laikiklių, vnt.

0

10

 


 

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Funkcinės zonos teritorija pasižymi labai nevienalyčiais gyvenimo kokybės rodikliais, kurie skiriasi šiaurinėje ir pietinėje dalyje. Stebimi ženklūs tiek gyventojų amžiaus ir sveikatos struktūros, tiek ir laisvalaikio, sveikatingumo, kūrybos ir saviraiškos paslaugų prieinamumo skirtumai. Šiaurinės funkcinės zonos teritorijos sėkmingai išnaudoja Vilniaus miesto siūlomą potencialą, tuo tarpu likusi teritorijos dalis pasižymi su gyvenimo kokybe tiesiogiai susijusios infrastruktūros ir paslaugų trūkumu, ką liudija vieni žemiausių šalyje Gyvenimo kokybės indekso ir jo augimo rodikliai (atitinkamai 33,72 Šalčininkų r. ir 43,74 Varėnos r.).

Funkcinės zonos teritorijos demografinėje struktūroje matoma ženkli priklausomybė nuo geografinės padėties. Pvz. 2008-2019 m. su šalies augimo centru – Vilniaus miestu – besiribojančiose ir iš dalies į Šalčininkai+ funkcinės zonos aprėptį patenkančiose Trakų r. ir Vilniaus r. gyventojų skaičius atitinkamai sumažėjo 9,92% ir išaugo 3,49%. Nuo sostinės labiau nutolusiose teritorijose stebimas spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas: minimu laikotarpiu Varėnos r. savivaldybėje gyventojų sumažėjo 25,5%, Šalčininkų r. – 17,84%. Šie rodikliai yra atitinkamai penktadaliu ir dešimtadaliu didesni už -16,85% siekusį nacionalinį vidurkį.

Tai atsispindi ir demografinės senatvės koeficiento – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalies santykio su vaikų (iki 15 m.) dalimi – rodikliuose. Šiaurinėje zonos dalyje 2019 m. gyveno viena demografiškai jauniausių šalies populiacijų – minėtas indeksas svyravo nuo 93 (Vilniaus r., antra vieta Lietuvoje, 113 (Šalčininkų r., 7 vieta) iki 118 (Trakų r. 10 vieta). Pietvakarinėje regiono dalyje stebimi vieni žemiausių populiacijos atsinaujinimo rodiklių – Varėnos r. 100 vaikų iki 15 m. teko 204 pensinio amžiaus gyventojai (55 vieta šalyje) ir tai daugiau nei pusantro karto lenkė nacionalinį vidurkį (131). Pažymėtina, jog per beveik du dešimtmečius šis rodiklis aptariamoje teritorijoje mažiausiai augo Šalčininkų (41%), Vilniaus r. (48%) ir Trakų r. (55%) savivaldybėse, o labiausiai – Varėnos r. (98%).

Varėnos r. savivaldybė išsiskiria ir vienu aukščiausių šalyje vyresniojo amžiaus (>65 m.) gyventojų rodikliu (4 vieta šalyje, 40%,). Tuo metu šiaurinėse funkcinės zonos teritorijose toks rodiklis buvo vienas žemiausių – Trakų r. jis siekė 27%, Šalčininkų r. – 26%, Vilniaus r. – 22%.

Bendra visuomenės sveikatos būklė regione yra gana prieštaringa. Higienos instituto duomenimis, Vilniaus r. pagal sergančiųjų labiausiai paplitusiomis ir su 2020 m. pradžioje siautusios koronaviruso pandemijos sąlygojamomis komplikacijomis susijusiomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, kraujotakos sistemos ligomis, lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis, piktybiniais navikais) skaičių 2019 m. užėmė 59, Trakų r. – 54, Šalčininkų r. – 47 vietą Lietuvoje. Prasta padėtis buvo tik Varėnos r., pagal šiuos rodiklius užėmusiame 10 vietą šalyje.

Tuo pat metu Šalčininkų r. gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (1059,0/100 000 gyv.) 2018 m. 1,42 karto viršijo Lietuvos vidurkį (744,5/100 000 gyv.) ir buvo didžiausias šalyje. Nepaisant sąlyginai gerų visuomenės sveikatos rodiklių, pietrytinė funkcinės zonos teritorija pasižymėjo itin aukštu sergamumu išvengiamomis ligomis – pagal išvengiamų hospitalizacijų mastą, 2018 m. Šalčininkų r. savivaldybė Lietuvoje buvo ketvirta, o šis rodiklis buvo 1,71 karto didesnis už šalies vidurkį. Nuo 2012 m. stebimas stabilus šio rodiklio augimas. Paminėtinas ir aukštas (3 Lietuvoje) mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių rodiklis (152,64/100 000 gyv.), 2 kartus viršijantis šalies vidurkį. Dažniausios išorinės mirties priežastys – savižudybės (24,5 proc. mirties atvejų), nepatikslintas nukritimas ir atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis (11,3 proc.).

Funkcinės zonos savivaldybių gyventojų neįgalumo rodikliai yra tarp prasčiausių šalyje. 2018 m. Šalčininkų r. darbingo amžiaus asmenų, kuriems pirmą kartą nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis buvo trečias didžiausias Lietuvoje (6,92 neįgaliojo 1000 gyventojų), nuo jos nedaug atsiliko ir Varėnos r. (5,07, 15 vieta Lietuvoje). Padėtis nežymiai geresnė buvo Trakų r. (4,84 ir 21 vieta) bei Vilniaus r. (4,67 ir 23). Iš viso į funkcinės zonos teritoriją patenkančiose Vilniaus r. seniūnijose 2019 m. gyveno 1448 neįgalieji, Šalčininkų r. – 3977.

Funkcinės zonos teritorijoje yra tik keletas integruotų socialinių paslaugų centrų, pvz. Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras (Valčiūnai, Vilniaus r.). Šalčininkų r., taip pat į funkcinės zonos teritoriją patenkančiose Trakų ir Varėnos r. savivaldybių seniūnijose tokių įstaigų nėra visai.

Funkcinėse zonos savivaldybės pasižymi menkai išvystytu sveikatingumo infrastruktūros tinklu. Pvz. Šalčininkų r. savivaldybėje tik dešimtyje iš trylikos seniūnijų (seniūnijos centre) yra po vieną daugiafunkcinę aikštelę. Tik dvejose (Poškonių ir Butrimonių) bendruomenės centruose yra treniruoklių salės. Daugelyje seniūnijų trūksta futbolo ir krepšinio aikštelių, treniruoklių salių, dengtų salių. Nors savivaldybės centre – Šalčininkuose – yra du stadionai su bėgimo takais, teniso kortai, 2 krepšinio ir 1 tinklinio aikštelės, baseinas, minifutbolo aikštelė, tačiau visa sporto infrastruktūra neatitinka standartų, dėl ko šioje savivaldybėje negalima organizuoti didesnių sporto turnyrų.

Pažymėtina, jog funkcinės zonos savivaldybės deda nemažai pastangų propaguodamos sportą ir sveiką gyvenimo būdą: pvz. Šalčininkų r. vykstančiose sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius stabiliai auga – nuo 2014 m. tokių buvo 7567, o 2018 m. – jau 9400; savivaldybėje veikia 15 sporto ir laisvalaikio klubų; kasmet organizuojami 7 tradiciniai sporto renginiai. Tuo tarpu aktyvia sportine veikla užsiimančių Šalčininkų r. savivaldybės gyventojų dalis 2018 m. viršijo Lietuvos vidurkį (40,5%) ir buvo lygi 45,8%.

Vilniaus r. savivaldybė turi ilgametes neįgaliųjų integracijos veiklų tradicijas, pvz. kasmetinės neįgaliųjų sporto šventės, neįgaliesiems skirtas išvykas po Lietuvą ir užsienio šalis. Tokia bendruomenę stiprinanti ir gyvenimo kokybę kelianti veikla gali būti efektyviai kartojama ir kitose savivaldybėse. Pagrindinė kliūtis, su kuria susiduria socialinių paslaugų neįgaliesiems ir riboto mobilumo asmenims organizatoriai – trūkumas specializuoto transporto, kuriuo būtų galima tolimesnius atstumus gabenti bent keletą tik vežimėliais judančių asmenų. Siekiant efektyvesnio tokio transporto panaudojimo, jo įsigijimą ir eksploatavimą tikslingiau būtų kartu organizuoti kelioms savivaldybėms, kartu perimant ir gerąją atitinkamų socialinių paslaugų organizavimo patirtį.

Amžiaus struktūros disbalansą ir turimos infrastruktūros bendro naudojimo galimybes funkcinės zonos savivaldybės jau yra padėję naudoti socialinių paslaugų kaštų mažinimui: pvz. Varėnos m. esančiu baseinu naudojasi ženkli dalis Šalčininkų r. gyventojų, daugiausiai vaikų, abi minėtos savivaldybės šio dokumento rengimo metu svarstė galimybę bendrai naudoti Šalčininkų r. planuojamą atnaujinti sporto infrastruktūrą (pvz. Eišiškių stadioną) bei kurti aktyvaus senėjimo programa ir paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms.

Dėl tam skirtų patalpų trūkumo renginiai, mokymai bendruomenei yra vykdomi tam menkai pritaikytose patalpose – darželiuose, sporto salėse. Tiek sporto entuziastų treniruotėms, tiek ir bendruomenės narių sportui ir sveikatingumui tinkamų erdvių poreikis itin jaučiamas Šalčininkėliuose (Šalčininkų r.).

Sveikatos ir sveikatingumo statistika leidžia teritorijos gyventojus pagal sveikatos būklės rodiklius skirti į dvi grupes – besinaudojančius sveikos gyvensenos galimybėmis bei pasižyminčius labai prasta sveikata ir rizikos veiksniais. Tolimesni veiksmai šioje srityje turi apimti tiek priemones išlaikyti aukštą sportuojančių ir sveikai gyvenančiųjų dalį, tiek ir paskatinti rizikos veiksnių įtakoje esančią gyventojų dalį rinktis sveikesnę gyvenseną. Šiuo tikslu tikslinga skatinti naudojimąsi sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis, didinti bendruomeninių veiklų pasiūlą ir aprėptį, skatinti visuomenės įsitraukimą, bendras šeimų veiklas, taip pat stiprinti sveikos gyvensenos propagavimą.

Vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas sąlygoja jiems pritaikytos infrastruktūros, taip pat aktyvaus senėjimo programų poreikį. Kartu, kaip rodo tokios infrastruktūros kūrimo patirtis, jos valdytojai neretai susiduria su problema, kai sukurtą infrastruktūrą vietos bendruomenės išnaudoja nepakankamai. Todėl kuriant tokią infrastruktūrą reikia tik įvertinus jos poreikį ir pasirengus ją įveiklinti – skatinti vietos bendruomenės naudojamasi, plėtoti jos išnaudojimui skirtas minkštąsias veiklas. Geroji tokių veiklų praktika apima atvejus, kai vienos savivaldybės teritorijoje esančia infrastruktūra naudojasi ir gretimų savivaldybių gyventojai.

Kitas gyvenimo kokybės komponentas yra kultūros ir saviraiškos galimybės. Itin didelį potencialą šioje srityje siūlo vietinių kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) plėtra. Šis sektorius pastaraisiais metais itin sparčiai plečiasi. Kūrybinė ir kultūrinė ekonomika – meno, kultūros, verslo ir technologijų sritis apimanti prekių ir paslaugų gamybą, turinio komercializavimą bei tiekimą jau 2016 m. sudarė 5% Europos Sąjungos BVP, sukūrė apie 7 mln. darbo vietų ir tai buvo trečia pagal dydį industrija po statybų ir maisto pramonės. Pagrįstas kūrybinio žmogiškojo potencialo išnaudojimu KKI sektorius pasižymi aukšta pridėtine verte bei sąlyginai nedidelėmis materialinėmis sąnaudomis. Sėkmingai KKI plėtrai būtinas nuolatinis gyventojų kūrinio potencialo stimuliavimas, skatinimas įsitraukti į šią veiklą. Egzistuojanti pasaulinė praktika efektyviausia tokio skatinimo priemone įvardija kūrybinių verslų inkubatorius.

Pastaraisiais metais KKI sektorius aktyviai plėtojosi visoje šalyje: Vilniaus mieste veikia keliolika kūrybiškumą skatinančių ir kūrybinės produkcijos komercializavimo klausimais konsultuojančių įstaigų, Alytuje veikianti Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ ir kt.

Funkcinės zonos teritorijoje veikia vienintelė meno mokykla – S. Moniuškos menų mokykla (Šalčininkai) savo veiklą orientuojanti į meninius gebėjimus turinčių vaikų muzikinių, dailės ir choreografijos gebėjimų ugdymą. Didesnes vietos gyventojų grupes galinčios aptarnauti ir mažiau specifinių gabumų reikalaujančių KKI paslaugų atsiradimas regione prisidėtų prie jo vietos gyventojų galimybės dalyvauti KKI rinkoje didėjimo. Nedidelis atstumas iki Vilniaus miesto sudaro galimybę nesunkiai pritraukti trūkstamus specialistus, o regiono kultūrinis potencialas – tautodailininkų gausa, moksleivių susidomėjimas šiuolaikinėmis meno ir saviraiškos formomis – indikuoja galimybę regione plėtoti KKI sektorių ir taip susikurti tiek naują ekonominės veiklos nišą, tiek ir plėtoti naujas laisvalaikio ir visuomenės užimtumo formas bei įveiklinti regione esantį kultūros paveldą.

 

SSGG analizės matrica

Stiprybės

Silpnybės

1. Didelė konkrečioms amžiaus grupės pritaikytų socialinių, sveikatingumo paslaugų paklausa, didelis neįgaliųjų ir riboto mobilumo asmenų pavėžėjimo poreikis.

1. Prasta ir prastėjanti gyventojų sveikatos ir sveikatingumo būklė ypač pietinėje funkcinės zonos teritorijos dalyje

2. Savivaldybių patirtis atskirai ir bendrai organizuoti neįgalių integracijos priemones ir politinė valia bendradarbiauti siekiant sumažinti tokių priemonių kaštus ir padidinti prieinamumą

2. Integruotų socialinių paslaugų teikimo vietų ir paslaugų trūkumas.

3. Atskirose vietovėse išplėtotas sporto ir sveikatingumo infrastruktūros tinklas ir didelė tokių paslaugų paklausa.

3. Sportuojančių skaičiui augant nekintanti sporto ir laisvalaikio galimybių pasiūla, neatnaujinama šių įstaigų materialinė bazė.

 

Galimybės

Grėsmės

1. „Sidabrinės ekonomikos“ augimas – su demografinio visuomenės senėjimo išdavoje augančiais vyresnio amžiaus žmonių poreikiais susijusių paslaugų paklausos didėjimas.

1. Mažėjančios galimybės pritraukti ES fondų investicijas projektams įgyvendinti dėl didėjančio nuosavo indėlio reikalavimo, 2020 m. ekonominio nuosmukio ir ribotų savivaldybių finansinių galimybių.

2. Auganti sveikatingumo ir poilsio paslaugų paklausa didmiesčiuose.

2. Auganti kultūrinių ir poilsio paslaugų pasiūla bei jos įvairovė už funkcinės zonos teritorijos ribų.

3. Kūrybinių industrijų populiarumo ir paklausos didėjimas šalies ir pasaulio mastu.

3. Didėjantis kitų vietovių, visų pirma Vilniaus miesto, patrauklumo gyventi atotrūkis nuo funkcinės zonos gyvenviečių.

 

IŠSKIRTOS ESMINĖS PROBLEMOS

 

Atlikta SSGG analizė leidžia įvardinti esmines Šalčininkai+ funkcinės zonos problemas gyvenimo gerovės ir socialinių paslaugų bendruomenei srityse:

          Gyventojų poreikių neatitinkanti sveikos gyvensenos paslaugų pasiūla ir to sąlygojamas aukštas sergamumo išvengiamomis ligomis lygis;

          Menka laisvalaikio vaikams ir suaugusiems, įskaitant neįgaliuosius, pasiūla, dėl to auganti rizikos grupių atskirtis.

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

Aukščiau išskirtų problemų sprendimui numatomi du gyvenimo kokybės didinimo Šalčininkai+ funkcinės zonos teritorijoje tikslai ir trys jų įgyvendinimo uždaviniai:

Eil. Nr.

Tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai

Vertinimo kriterijus

Pradinė reikšmė, 2018 m.

Siekiama reikšmė, 2027 m.

3.1.

Tikslas – plėtoti aukštą gyvenimo kokybę funkcinėje zonoje vystant gyventojų poreikius atitinkančias socialines paslaugas

Gyvenamosios aplinkos indekso Viešosios infrastruktūros, aplinkos kokybės ir saugumo subindekso pokytis per pastarąjį dešimtmetį (intervalas nuo n-12 iki n-2 m.)[7]

4,84

15

3.1.1.

Uždavinys: Didinti socialinių paslaugų pasiekiamumą neįgaliesiems

Neįgaliųjų transporto paslaugomis pasinaudojusių riboto mobilumo asmenų kelionių skaičius

0

1000

3.1.2.

Uždavinys – didinti bendruomenės sveikatingumą ir socialinę įtrauktį

Sukurtų sveikatingumo programų dalyvių skaičius

0

5000

3.2.

Tikslas: Gerinti sąlygas gyventojų saviraiškai ir sveikam laisvalaikiui

Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis, proc.

47,83 (ŠR)

51,70 (VR)

67

3.2.1.

Uždavinys: skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą

Neformaliojo švietimo programų ir kūrybinių dirbtuvių dalyvių skaičius, asm.

0

1000

 

PRIORITETINĖS KRYPTIES INVESTAVIMO LOGIKA

 

Funkcinės zonos teritorijoje egzistuoja didelis poreikis viešųjų paslaugų, kurios prisidėtų prie esminės regiono problemos – aukšto sergamumo išvengiamomis ligomis lygio – mažinimo bei tarnautų kaip sveikatos būklę neigiamai veikiančių veiksnių prevencijos bei socializacijos skatinimo priemonės. Efektyviausias tokios problemos sprendinys yra turiningo ir sveiką gyvenseną skatinančio laisvalaikio pasiūla.

To įgyvendinimui numatoma plėtoti specializuotas su gyvenimo kokybės užtikrinimu, visų amžiaus grupių sveikatingumo didinimu susijusių viešųjų paslaugų įvairiems visuomenės sektoriams pasiūlą. Šio tikslo bus siekiama plėtojant bendruomenines paslaugas socialinę atskirtį patiriančioms grupėms (neįgaliesiems, vaikams iš socialinės rizikos šeimų), taip pat vyresnio amžiaus žmonėms bei vystant jų teikimui reikalingą infrastruktūrą.

Išnaudojant pasaulines tendencijas, laisvalaikio paslaugų pasiūlą numatoma papildyti kūrybinėmis ir kultūrinėmis industrijomis, kas tiek išplės galimybes turiningai praleisti laisvalaikį, tiek skatins visuomenės išprusimo lygio ir estetinio skonio augimą, tiek atvers galimybes regiono jaunimui rengtis įsilieti į pasaulinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų rinką.

Siekiant užtikrinti efektyvesnę socializaciją, šios paslaugos bei jų teikimo infrastruktūra bus atvira visai visuomenei. Sinergijos efektą užtikrins šių paslaugų teikimas ir infrastruktūros išnaudojimas kartu su kitomis funkcinės zonos savivaldybėmis bei nuolatinė atitinkamų vietos savivaldos padalinių sąveika tobulinant šių paslaugų aprėptį bei kokybę.

Įgyvendinus tikslą 3.1. bus išspręsta socialiai jautrios visuomenės grupės gyvenimo kokybės problema, susijusi su neįgaliųjų mobilumu, taip prisidedant prie vieno iš trijų Nacionalinės pažangos programos horizontaliųjų tikslų – lygių galimybių visiems – užtikrinimo. Galimybė vienu metu transportuoti ne vieną, kaip iki šiol, bet kelis ar keliolika vežimėliais judančių riboto mobilumo ir juos lydinčių asmenų specialiaisiais bei užsakomaisiais reisais, supaprastins paslaugų šiai visuomenės grupei organizavimą, sumažins tokių paslaugų kaštus. Bendras tikslo įgyvendinimas prisidės prie valdymo kokybės – bendras savivaldybės ribas peržengiančių socialinių paslaugų teikimas stiprins vietos savivaldos institucijų ir socialinių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, efektyvesnį išteklių naudojimą kartu aptarnaujant didesnį klientų kiekį.

Uždavinio Nr. 3.1.2. įgyvendinimas sudarys sąlygas didinti socialinę įtrauktį per minkštas veiklas. Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybės numatom kartu įgyvendinti du tokių paslaugų kompleksus. Pirmasis (Veiksmas 3.1.2.2.) apims savivaldybių bendrai įgyvendinamas socialinės ir psichologinės pagalbos priemones vyresnio amžiaus asmenims, skatinant jų išlikimą darbe arba grįžimą į darbo rinką; mokymus, tyrimus, švietėjiškos veiklas darbdaviams vykdymo, kompleksinius reabilitacijos užsiėmimus. Antrasis (Veiksmas 3.1.2.3.) apims atvejo vadybos modeliu bei sisteminiu įtraukiamuoju modeliu pagrįstą kompleksinio socialinių, sveikatos ir švietimo bei kitų paslaugų paketo parengimą ir teikimą vaikams su specialiaisiais poreikiais bei jų šeimoms. Jų įgyvendinimą palengvins įgyvendinus uždavinį Nr. 3.1.1. padidėjęs socialinių paslaugų mobilumas.

Uždavinio 3.1.2. įgyvendinimas remsis sukurta ir įveiklinta sveiką gyvenseną skatinančia infrastruktūra – atnaujintu Šalčininkų rajono V. Kozakevičiaus laisvalaikio ir sporto centru.

Centro pastate bus įkurta sporto bazė su nakvynės vietomis, vidaus sporto salė, lauko sporto infrastruktūra, prieplauka baidarėms ežere, slidžių ir dviračių trasa, pasirengta paslaugų visai šeimai ir sportinio turizmo propagavimo veiklų įgyvendinimui. Centras orientuosis į sveikatingumo bei sveikatos grąžinimo veiklų prieinamumo didinimą socialiai pažeidžiamoms funkcinės zonos (pirmame etape – Šalčininkų r., Varėnos r. ir Vilniaus r.) gyventojų grupėms, jų socialinės integracijos skatinimą, įgalinimą aktyviai dalyvauti sveikatos stiprinimo veikloje. Į centro pastatą bus siekiama pritraukti socialinio verslo atstovus.

Toks bendruomenės socialinių ir sveikatingumo paslaugų branduolys sukurs sąlygas organizuoti didesnės apimties renginius bei bendruomenės laisvalaikį, prisidės prie ugdymo proceso ir kokybės didinimo, neformaliojo švietimo bei sporto plėtros, socialinio verslo bei kultūrinio gyvenimo aktyvumo, stiprins funkcinės zonos savivaldybių sąveiką, didins gyvenimo kokybę funkcinės zonos teritorijoje ir visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimą. Didėjanti paslaugų apimtis leis pritraukti ir funkcinėje zonoje išlaikyti atitinkamų sričių specialistus.

Tikslo Nr. 3.2. įgyvendinimas pagerins galimybes sveikam ir kūrybingam laisvalaikiui funkcinės zonos centruose. Uždavinio Nr. 3.2.1. įgyvendinimas skatins vietos kūrybinių industrijų potencialą, lavins mokyklų bendruomenių ir kultūros paveldo objektų valdytojų architektūrinį/urbanistinį skonį ir suvokimą, populiarins šiuolaikinį vaizduojamąjį meną.

Tuo tikslu numatoma įrengti kūrybines-edukacines erdves Jašiūnų dvaro sodybos oficinoje, įsigyti neformaliam ugdymui, ekspozicijoms reikalingą įrangą, organizuoti tęstinius kūrybinių architektūros dirbtuvių ciklus įvairaus amžiaus moksleiviams, ypač iš rizikos šeimų, skatinti jaunimo, susidomėjimą urbanistikos kultūra, šiuolaikiniu vaizduojamuoju menu (pvz. anamorfoze (nupieštas siužetas matomas tik tam tikru kampu), piešimu ant purvinų paviršių (paprastai – ant automobilių), piešimu šviesa, graffiti, body-art, piešimu su trafaretais ir pan.), interjero dizainu ir kt. bei mokytojų kompetenciją šiose srityse, organizuoti šeimų kūrybiškumui skirtas vasaros stovyklas, rengti mokymus kultūros paveldo objektų valdytojams apie paveldo tyrimus, projektavimą, tvarkybą, panaudojimo perspektyvas. Šiuolaikinio meno mokymus numatoma rengti ir kaip aktyvaus senėjimo veiklą vyresnio amžiaus asmenims, ieškantiems saviraiškos galimybių. Sukurtos KKI paslaugos bus siūlomos funkcinės zonos bei gretimų savivaldybių gyventojams bei laisvalaikio organizavimu užsiimančioms institucijoms.

Šių priemonių rezultate bus sukurtas laisvalaikio organizavimo ir neformalaus švietimo centras, vietos gyventojus šviečiantis viešųjų erdvių estetikos, šiuolaikinio meno klausimais. Ilguoju laikotarpiu tai prisidės prie viešųjų erdvių kokybės suvokimo ir bendro regiono gyvenviečių vizualinės kokybės augimo. Sukurta moderniojo meno mokymo paslaugų pasiūla įgalins vietos gyventojus: jaunimą, visų pirma – priklausantį rizikos šeimoms, taip pat vyresnio amžiaus asmenimis, užsiimti aukštą pridėtinę vertę generuojančio moderniojo meno formomis ir skatins dalyvauti dinamiškoje moderniojo meno rinkoje, taip prisidedant prie šios strategijos 1 prioritetinės krypties įgyvendinimo.

Tolimesnėje perspektyvoje numatoma plėsti paslaugų apimtį, įvairovę, prieinamumą.


VEIKSMŲ PLANAS

 

3.1. Tikslas – plėtoti aukštą gyvenimo kokybę funkcinėje zonoje vystant gyventojų poreikius atitinkančias socialines paslaugas

3.1.1. Uždavinys: Didinti neįgaliesiems teikiamų socialinių paslaugų mobilumą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė

Vertinimo rodikliai

pradžia

Pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

3.1.1.1.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Autobuso neįgaliesiems įsigijimas ir bendra eksploatacija

2020

2021

19,4

239,4

 

Įsigyta neįgaliųjų grupės pervežimui pritaikytų ne mažiau kaip 40 vietų autobusų su liftu neįgaliesiems, vnt.

0

1

 

3.1.2. Uždavinys – didinti bendruomenės sveikatingumą ir socialinę įtrauktį

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

3.1.2.1.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija,

Bendruomenės sporto ir laisvalaikio infrastruktūros užtikrinimas

2020

2022

178

2198

 

 

Renovuotas kompleksas (2 pastatai, 1 stadionas, 1 privažiavimo teritorija), vnt.

0

1

3.1.2.2.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Aktyvaus senėjimo bendruomenių programų įgyvendinimas

2020

2021

8,8[8]

108,8

 

Parengta ir įgyvendinama aktyvaus senėjimo programų, vnt.

0

2

3.1.2.3.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija,

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Kompleksinių socialinių paslaugų šeimoms su specialių poreikių vaikais parengimas ir įgyvendinimas.

2020

2021

 

Parengta ir įgyvendinama kompleksinių socialinių paslaugų šeimoms su specialių poreikių vaikais, vnt.

0

2

 

3.2. Tikslas: Gerinti sąlygas gyventojų saviraiškai ir sveikam laisvalaikiui

3.2.1. Uždavinys: Skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą

Veiksmo kodas

Institucijos (įstaigos) (veiksmo vykdytojo) pavadinimas

Veiksmo pavadinimas

Įgyvendinimo terminai (metais)

Bendra veiksmo vertė

Vertinimo rodikliai

pradžia

pabaiga

Savivaldybių biudžetų lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant

ES ir kitų fondų lėšas)

Kiti finansavimo šaltiniai

Rodiklis

Pradinė reikšmė

Reikšmė pabaigoje

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

3.2.1.1.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Jašiūnų dvaro oficinos pritaikymas edukacijai

2020

2021

13,2

163,2

Renovuotas ir edukaciniams poreikiams pritaikytas 1 pastatas, 4 erdvės, vnt.

0

1

 

3.2.1.2.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Jašiūnų dvaro oficinos įveiklinimas

2020

2021

5,3

65,3

 

Įgyvendintos neformalaus švietimo ir ugdymo programos, vnt.

0

2

 

 


5. Funkcinės zonos strategijos įgyvendinimas ir peržiūra

 

Funkcinės zonos plėtros strategija yra naujas ir inovatyvus instrumentas, pagrįstas lanksčiu požiūriu į konkrečios teritorijos poreikius ir galimybes. Strategija yra adaptyvaus pobūdžio, numatanti nuolatinę jos įgyvendinimo priežiūrą ir korekcijas atsižvelgiant į pasiekimus, naujus iššūkius ir naujas galimybes. Dėl šių priežasčių funkcinės zonos strategija apima ir jos nuolatinės priežiūros ir korekcijos mechanizmą.

Numatoma, jog Šalčininkai+ funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo eiga bus nuolat stebima ir reguliariai vertinama. Stebėsenai bus naudojama jos rengimo metu sukurta darbo grupė. Darbo grupė, į kurios sudėtį įeis dalyvaujančių savivaldybių, taip pat finansavimą valdančių valstybės institucijų atstovai bent kartą į pusę metų susipažins su pasiekta pažanga, kilusiais iššūkiais bei atsivėrusiomis naujomis galimybėmis. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, taip pat vietos savivaldos institucijų išreikštus pageidavimus, esamas finansines galimybes bei galimą pasiekti sinergijos efektą, strategija gali būti peržiūrima, įtraukiant naujas veiklas ir naujas jų įgyvendinimo teritorijas.

Antrajame etape numatoma įvertinti galimybę Šalčininkai+ funkcinės zonos geografinę aprėptį praplėsti į gretimas savivaldybes ar jų seniūnijas bei papildyti bendrai galimomis įgyvendinti šios strategijos tikslus atitinkančiomis veiklomis.



[1] Pažymėtina, jog šios seniūnijos, išskyrus Rudaminos, rodo depopuliacijos tendencijas, priešingas bendram Vilniaus r. demografiniam augimui.

[2] Vilniaus regiono plėtros tarybos 2018 m. gegužės 14 d. protokolas Nr. 51/1P-16

[3] Atsižvelgiant į šios strategijos dabartinę apimtį naudojamas tik Šalčininkų r. savivaldybės rodiklis.

[5] 2020 m. vasario mėn. duomenys, www.litrail.lt

[6] Uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų autobusų parkas“ 2018 metų direktoriaus veiklos ataskaita, 2019

[7] Referenciniai metai nurodomi atsižvelgiant į Gyvenamosios aplinkos indekso rezultatų skelbimo grafiką.

[8] Veiksmams 3.1.2.2 ir 3.1.2.3. skiriamos lėšų sumos nurodomos kartu.

Į pradžią